„Išmanusis miestas – tai ne įtaisai ar programėlės, o skaitmeninių įrankių naudojimas, kad miestai taptų patogesni gyventi, tvaresni ir efektyvesni. Nuo įprasto miesto jis skiriasi tuo, kad į jį integruojami duomenys, jutikliai ir sujungiamumas [angl. connectivity], siekiant geriau suprasti, kaip žmonės juda, naudojasi erdve ir naudojasi paslaugomis. Tačiau svarbiausia – tai vis tiek miestas žmonėms, o ne mašinoms“, – tikina A. Stahle.
Pasak jo, miestai visame pasaulyje susiduria su rimtais iššūkiais, o išmanieji sprendimai gali padėti šias problemas spręsti. „Miestų teritorijos susiduria su didžiuliais iššūkiais: prisitaikymu prie klimato kaitos, segregacija, eismo spūstimis ir saugumu. Išmaniųjų miestų tikslas – spręsti šias problemas efektyviau panaudojant duomenis ir erdvę. Tai gali padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pagerinti susisiekimą, padėti efektyviau valdyti energiją ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę“, – dėsto urbanistikos mokslų daktaras.
Technologijos, kurios nematomai keičia miestus
Kalbėdamas apie technologijas, kurios turės didžiausią įtaką ateities miestams, A. Stahle pabrėžia, kad svarbiausios bus nematomos naujovės.
„Tai ne tik dirbtinis intelektas ar autonominės transporto priemonės. Didžiausią pokytį sukels nematomos technologijos: spūsčių mokesčiai, automatinės parkavimo apmokėjimo sistemos, skaitmeniniai dvyniai [angl. digital twins] miestų planavimui ir atviri duomenų portalai, leidžiantys gyventojams įsitraukti į sprendimų priėmimą. Net ir paprastesni sprendimai – kaip dviračių dalijimosi sistemos, automobilių dalijimasis ar išmanusis teritorijų planavimas – gali būti revoliucingi, jei bus tinkamai naudojami“, – aiškina jis.
O kuo visa tai naudinga eiliniam miesto gyventojui?
„Išmanieji miestai gali sutrumpinti kelionių laiką, sumažinti taršą, padidinti saugumą ir pagerinti paslaugų prieinamumą. Įsivaizduokite miestą be spūsčių ir be parkavimo problemų. Jie taip pat gali padaryti viešąsias erdves saugesnes ir geriau išnaudojamas – ypač jei jos kuriamos, atsižvelgiant į realų žmonių elgesį“, – atsako urbanistikos mokslų daktaras.
Tačiau, mokslininkas pabrėžia, kad išmaniųjų miestų kūrimas bei vystymas gali turėti ir rizikų.
„Viena iš problemų – perdėtas tikėjimas technologijomis, kai manoma, kad jos išspręs viską. Kita – nelygybė. Jei išmaniosios sistemos tarnaus tik turtingiesiems, jos gali dar labiau gilinti socialinę atskirtį. Taip pat kyla pavojus, kad vis labiau didės stebėsena, o privatumo liks vis mažiau. Išmanus miestas turi būti ir teisingas miestas“, – įsitikinęs A. Stahle.
Išmanieji sprendimai gimsta bendradarbiaujant
A. Stahle teigia, kad tam, jog būtų sukurtas darnus ir gyventojams naudingas išmanus miestas, pirmiausia reikalingas bendradarbiavimas tarp įvairių sričių specialistų. Anot jo, miestas negali tapti išmanus tik IT specialistų pastangomis.
„[Bendradarbiavimas] labai svarbu. Išmanieji miestai nėra vien technologijų projektai – tai miestų plėtros projektai. Miestų planuotojai turi bendradarbiauti su duomenų mokslininkais, sociologai – su programėlių kūrėjais. Be tokio tarpdisciplininio bendradarbiavimo rizikuojame sukurti sprendimus, kurie neišspręs tikrųjų miesto problemų“, – įsitikinęs ekspertas.
Išmanusis miestas – visiems?
O ar kiekvienas miestas gali tapti išmaniu? A. Stahle įsitikinęs, kad taip:
„Kiekvienas miestas gali tapti išmanesnis – tai susiję ne su pinigais, o su mąstysena. Kai kurios geriausios išmaniųjų miestų inovacijos sukurtos ten, kur ištekliai riboti, bet piliečiai labai aktyviai dalyvauja ir kūrybiškai mąsto. Rinkliavomis už spūstis ir automobilių stovėjimą iš tikrųjų galima finansuoti pažangesnius sprendimus“, – dėsto urbanistikos mokslų daktaras.
Vis dėlto jis įspėja – kuo daugiau pasikliaujame technologijomis, tuo didesnė rizika tapti nuo jų priklausomiems, ypač jei sistemos yra „uždaros, centralizuotos ar pažeidžiamos“.
„Tikras išmanus miestas turi būti ir atsparus miestas. Tai reiškia, kad jį reikia kurti su rezervinėmis galimybėmis, skaidrumu ir žmogaus kontrole. Išmanusis miestas niekada neturėtų reikšti trapaus ar nežmogiško miesto“, – teigia A. Stahle.
Ateities miestai – pilni žalumos ir žmogiški
Paklaustas, kaip atrodys miestai po kelių dešimtmečių, A. Stahle sako, kad tai nebus futuristiniai, technologijomis perpildyti miestai – veikiau pilni žalumos, paprasti ir artimi žmogui.
„Manau, matysime miestus, kuriuose privačių automobilių bus mažai, gatvės bus pilnos žalumos ir bendro naudojimo, o skaitmeniniai įrankiai padės gyventi tvariau. Turėsime dirbtiniu intelektu grįstą planavimą, išmaniąsias spūsčių ir parkavimo mokesčių sistemas bei kur kas aktyvesnį gyventojų įsitraukimą per skaitmenines platformas. Tačiau tai vis tiek bus miestai – kupini gyvybės, bendravimo ir įvairovės“, – pasakoja urbanistikos mokslų daktaras.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kaip turėtų atrodyti kelių infrastruktūra tokiuose miestuose:
„Išmaniausi keliai – ne tie, kuriuose gausu jutiklių, o tie, kurie pritaikyti vaikščiojimui, važiavimui dviračiu ir bendro naudojimo transportui. Išmani kelių infrastruktūra turėtų teikti pirmenybę tvariam judėjimui, būti integruota su skaitmeniniu eismo valdymu ir palaikyti didelį gyventojų tankį, o ne skatinti miestų plėtimąsi į užmiesčius“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.
Kalbėdamas apie realius pavyzdžius, kurie jau šiandien priartėję prie šios vizijos, A. Stahle išskiria Barseloną. Pasak jo, išmani miesto plėtra nebūtinai reiškia pažangiausias technologijas – kur kas svarbiau, kaip jos tarnauja kasdieniam gyvenimui.
„Barselona yra geras pavyzdys – ne dėl įspūdingų technologijų, bet dėl to, kad ji naudoja duomenis kasdieniam gyvenimui mieste gerinti: gatvės atlaisvinamos nuo automobilių, stiprinama vietos ekonomika, gyventojai aktyviai įtraukiami į sprendimų priėmimą. Tai miestas, kuris yra ir skaitmeninis, ir demokratiškas“, – tikina jis.
Baltijos šalys šiame kontekste, anot urbanistikos mokslų daktaro, taip pat turi kuo didžiuotis:
„Baltijos šalys turi pranašumą skaitmeninio valdymo srityje – pakanka pažvelgti į Estijos lyderystę. Lietuva, Latvija ir Estija taip pat išsiskiria stipria dizaino kultūra ir augančiu dėmesiu miestų raidai. Skaitmeninės kompetencijos ir urbanistinių ambicijų derinys – labai stiprus. Nereikia kopijuoti Silicio slėnio – galite lyderiauti savaip. Būkite europietiški!“, – skatina jis.
Plačiau apie ateities išmaniuosius miestus A. Stahle kalbės tarptautinėje Baltijos šalių Kelių konferencijoje (IBRC 2025), kurios tema – „Road to the Future“. Renginys vyks rugsėjo 3–4 d. Vilniuje, LITEXPO kongresų ir parodų centre.