1976 m. pradėjusi veikti Armėnijos branduolinė elektrinė turi du reaktorius ir, kaip pranešama, tiekia apie 40 procentų šalies elektros energijos.
Tačiau elektrinė stovi aktyvioje seisminėje zonoje ir jau kartą buvo uždaryta – po Spitako žemės drebėjimo 1988 m. jos veikla buvo sustabdyta šešeriems metams.
Dabar ji vėl veikia – vos už 35 kilometrų nuo Armėnijos sostinės Jerevano.
„Dėl Armėnijos ekonominių resursų trūkumo ir nesaugios reaktoriaus būklės galima teigti, kad šis branduolinis reaktorius – tai tiksinti bomba, galinti bet kada sprogti. Toks sprogimas prilygtų Černobylio katastrofai. Dirvožemio užterštumas, vandens kokybės blogėjimas ir masinis oro užterštumas tvyrotų virš Europos bent dešimtmetį, jei įvyktų tokia avarija“, – aiškino Pietų Kaukazo regiono ekspertas, autorius Peteris Marko Tase.
„Elektrinė yra aktyvaus seisminio regiono teritorijoje. Jos nesaugi veikla kelia didelę branduolinės taršos riziką. Sprogimo atveju tai taptų didžiausiu radioaktyvios taršos šaltiniu Europoje“, – tęsė jis.
Elektrinė įsikūrusi šalia Mecamoro miesto, vos už 16 kilometrų nuo Turkijos sienos. Ji atidaryta metais anksčiau nei Černobylio jėgainė Ukrainoje.
1986-aisiais Černobylyje įvykusi katastrofa sukėlė didžiausią radioaktyviųjų medžiagų išsiskyrimą į aplinką žmonijos istorijoje.
Mecamoro atominė elektrinė, kaip ir Černobylio, buvo pastatyta naudojant sovietinę technologiją.
„Šiandien elektrinėje veikia tik vienas reaktorius. Jis aprūpintas labai pasenusiais technologiniais įrenginiais, o reaktoriaus betoninė konstrukcija yra itin prastos būklės. 1980-ųjų antroje pusėje Sovietų Sąjunga priėmė sprendimą šią jėgainę uždaryti, bet sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas. Tai – tiesioginė grėsmė Europai ir Pietų Kaukazo valstybėms“, – tikino P. M. Tase.
P. M. Tase nėra vienintelis ekspertas, kuris įspėjo apie branduolinės elektrinės pavojų.
1995 m. tuometinė Armėnijos parlamento aplinkosaugos komiteto patarėja Viktorija Ter-Nikogosian laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad elektrinės veiklos atnaujinimas (po Spitako žemės drebėjimo) yra „labai, labai bauginantis“.
„Ši branduolinė jėgainė niekada negali būti saugi. Bet kokia avarija reikštų Armėnijos pabaigą“, – tuomet sakė ji.
Straipsnyje taip pat cituojamas tuometinis Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovas Morrisas Rosenas teigė, kad jėgainės konstrukcija „akivaizdžiai ydinga“. Jis griežtai kritikavo jos pastatymą aktyvioje seisminėje zonoje.
„Remiantis tuo, ką žinome dabar – tokioje vietoje niekada nebūtų statoma elektrinė“, – sakė jis.
Be to, elektrinę ir toliau padeda eksploatuoti Rusijos valstybinė atominės energijos agentūra „Rosatom“, o tai rodo didelę Kremliaus įtaką Armėnijos energetikai.
„Ši jėgainė simbolizuoja Rusijos geopolitinę įtaką Pietų Kaukaze“, – teigė P. M. Tase.
„Pagal susitarimą, Rusija turėtų modernizuoti vieną iš dviejų Mecamoro reaktorių, o tai Armėnijai kainuos daugiau nei 65 milijonus JAV dolerių. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar Maskva iš tiesų įvykdys 2023 m. gruodį pasirašytą susitarimą su Armėnijos vyriausybe, – dėstė jis. – Tai – ryškus priminimas apie milžinišką Rusijos įtaką Armėnijos ekonomikai, energijos gamybai ir infrastruktūros plėtrai.“
P. M, Tase, parašęs šimtus straipsnių apie regioną ir tyrinėjantis jį jau 15 metų, mano, kad laikas Vakarams imtis veiksmų.
„ES ir JAV turi nedelsiant imtis veiksmų, siekiant sustiprinti reaktoriaus fizinę struktūrą ir aktyviai dirbti siekiant uždaryti šią tiksinčią branduolinę bombą. Mecamoras gali būti rimčiausia grėsmė pasaulio saugumui ir stabilumui, todėl pagrindiniai veikėjai privalo veikti dabar“, – teigė ekspertas.
Anksčiau elektrinės šalininkai yra tvirtinę, kad ji pastatyta ant stabilaus bazaltinio pagrindo, kuris sumažina žemės drebėjimų keliamą grėsmę. Taip pat buvo nurodomos įvairios saugumo priemonės, įdiegtos po jos atidarymo, rašo „Daily Mail“.