9 didžiausi šiuolaikiniai karo laivai – kas ir kokie jie?

28 tūkst. tonų. Pasaulyje kreiserių era baigėsi su antruoju pasauliniu karu, tačiau Sovietų sąjunga praeito amžiaus aštuntame dešimtmetyje manė kitaip. Skirtingai nuo savo pirmtakų, šios klasės laivai buvo suprojektuoti kovoti ne didelio kalibro pabūklais, o remtis raketine ginkluote. Todėl Rusijoje jie buvo pavadinti raketiniais kreiseriais.

Ginkluotėje buvo 20 prieš laivus skirtų sparnuotuojų raketų „Granit“, per 60 trumpo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Kinžal“, dar apie 90 vnt. ilgo nuotolio priešlėktuvinių raketų „S-300“ ir 20 torpedų.

Iš planuotų 5 laivų buvo pastatyti tik keturi. Penktąjį pabaigti sutrukdė prastėjanti Sąjungos ekonomika. Šiomis dienomis su Rusijos vėliava plaukioja vos vienas laivas „Piotr Velikij“, dalyvavęs Alepo miesto Sirijoje šturme.

40,5 tūkst. tonų. 1981 metais JAV laivynas gavo pirmuosius nuo laivo denio vertikaliai galinčius kilti naikintuvus „AV-8b Harrier II“. Tai buvo didelis pokytis desantiniams laivams, nuo tada jie savo arsenale turi nebe vien sraigtasparnius. Tačiau turimi seni laivai buvo per maži šiems naikintuvams. Prireikė greitomis sukurti naujus laivus su didesnėmis erdvėmis, reikalingomis naikintuvams.

1985 metais buvo nuleistas pirmasis šios klasės laivas „USS Wasp“. Po jo sekė dar 7 laivai. Šiuo metu jis visi tarnyboje. Nesenai, minėtasis klasės pradininkas buvo dar kartą modernizuotas, o po modernizacijos išsiųstas į naują tarnybos vietą prie Japonijos krantų. Iš jo denio gali kilti naujieji laivyno „F-35 B“. Pastarųjų yra tiek pat — 20 vnt.

42 tūkst. tonų. Lėktuvnešis ne tik pavadintas vieno žymiausio moderniosios Prancūzijos laikų generolo bei prezidento vardu, bet ir pirmasis ne povandeninis prancūzų laivas, varomas atominiu kuru. Šiuo metu tai vienintelis ne amerikietiškas lėktuvnešis, naudojantis branduolinę energiją.

2001 metais baigtas statyti lėktuvnešis kol kas – ir greičiausiai ateityje – liks vieninteliu savo klasės atstovu. Prancūzijos pajėgoms jo vieno užtenka, o parduoti projektą, pilną pačių naujausių techninių sprendimų, nėra viliojanti perspektyva.

JAV lėktuvnešių pagrindu veikiantis laivas savo smogiamąją galią patikėjęs oro pajėgoms. Gabena nuo 28 iki 40 vnt. „Dassault Rafale M“ naikintuvų.

44,5 tūkst. tonų. Sovietų Sąjunga, matydama kokį efektą karyboje teikia lėktuvnešiai, apie 1970 metus nusprendė, kad ir jai reikia turėti laivyno aviaciją. „Kiev“ klasės laivai buvo pirmasis toks bandymas. Vertindami kaštų analizę, pasirinko kreiserio ir lėktuvnešio hibridinį variantą. Skirtingai nei kapitalistinio pasaulio šalys, šiame lėktuvnešyje aviacijos buvo mažiau – bet jos trūkumą turėjo kompensuoti raketinės sistemos. Lėktuvnešis teoriškai galėjo pats apsiginti ir jam lydinčios flotilės teoriškai nereikėjo.

Be 16 sraigtasparnių, lėktuvnešis gabeno 12 vnt. specialiai šiam projektui pagamintų nuo denio vertikalaus pakilimo būdu galinčių pakilti „Jak 38“ naikintuvų. Vėlesni laivai buvo ginkluoti skirtingomis raketomis: aštuoniomis ilgo nuotolio „P-500 Bazalt“ žemė-oras raketomis, 72 vnt. „M11 Štorm“ vidutinio nuotolio priešlėktuvinėmis raketomis arba 192 vnt. trumpo nuotolio priešlėktuvinėmis „Tor“. Dar galėjo gintis arba pulti torpedomis.

Iš keturių pagamintų laivų, du šiuo metu paversti muziejais Kinijos uostuose. Vienintelis vis dar plaukiojantis „Baku“/„Admiral Gorškov“ šiuo metu Indijoje vadinamas „INS Vikramaditya“. 2013 metais indai pabaigė jo modernizavimo darbus ir priėmė į tarnybą.

„INS Vikramaditya“ neteko didžiosios dalies turėtos ginkluotės, bet po perdarymo atsirado pakilimo rampa, leidžianti naudoti lėktuvus, nepritaikytus kilti tik vertikaliai. Šiuo metu jo smogiamąją galią sudaro 10 įvairaus tipo „Kamov“ sraigtasparnių ir 26 „Mig-29K“ naikintuvai.

44,5 tūkst. tonų. Tai naujausios kartos JAV jūrų desanto klasei priskiriamas laivas, kuris išties atrodo kur kas mažiau tam skirtas, nei pirmtakai. Jame nebeliko žemutinio atsiveriančio denio, per kurį į laivą galėjo patekti amfibijos arba desantinės karių išlaipinimo mašinos. Kur kas labiau sumažintos ligoninės patalpos. Viskam tam, kad kuo daugiau vietos atsirastų aviacijai.

Techniškai laivas nėra stulbinanti naujovė. Tai – „Wasp“ klasės evoliucija. Paskutinis tos klasės laivas buvo bandymų poligonas šiai naujai klasei, beveik pusė sprendimų paimti tiesiogiai iš minėto laivo. Unikalu tik tai, kad šis laivas varomas tuo pačiu kuru „JP-5“, kuris tinkamas ir turimiems sraigtasparniams bei naikintuvams.

Laivas gali gabenti 20 vnt. „F-35 B“ naikintuvų. Kol kas žymių operacijų nevykdė.

58,5 tūkst. tonų. Sovietų Sąjungai pradėjus vieną po kito statyti „Kiev“ klasės lėktuvnešius, gana greitai paaiškėjo jų trūkumai. Laivo ginkluotė buvo pajėgi, bet aviacija neatitiko standartų. Gabenti tik nuo denio kylantys „Jak 38“ negalėjo turėti ilgo nuotolio ginkluotės dėl per didelio jos svorio. Nepadėjo ir tai, kad naikintuvas su savimi neturėjo radaro. Už jį taikinius turėjo surasti lėktuvnešyje esantis pagrindinis radaras. Logiška seka — sukurti naują projektą.

Prieš pat sugriūnant santvarkai ir valstybei, buvo pradėtas projektas „Kuznecov“. Laive šiek tiek mažiau ginkluotės, o ir pastaroji buvo kur kas kompaktiškiau išdėstyta. Atsirado galimybė išnaudojant visą lėktuvnešio ilgį sukurti įsibėgėjimo taką su pakilimo platforma laivo priekyje. Toks patobulinimas suteikė galimybę kilti tradiciniams naikintuvams, ir pastarųjų gabenamų skaičius padidintas iki 30-ies.

Griūtis padarė savo. Rusų laivyne esantis „Admiral Kuznecov“ sumaištyje įgulos nakčia buvo išplukdytas iš Krymo, be palydos ir didesnės dalies įgulos bėgo kelis mėnesius iki Severodinsko uosto Baltojoje jūroje.

Rusai po ne visai sėkmingo pasirodymo Alepo miesto šturme 2017 m. lapkritį pradėjo planinį modernizavimą, kuris nebaigtas iki šiol.

Likęs laivo dvynys tuomet dar nebuvo spėtas įrengti iki tiek, kad jame būtų bent jau variklių skyrius. Korpusas rūdijo daugiau nei dešimtmetį, iki kol 1998 m. jį įsigijo kinų verslininkai. Jie ketino korpusą atsigabenti iki Makau, kur liekanos būtų paverstos viešbučiu-kazino. Vis tik šįkart įsikišo Kinijos vyriausybė – ji nusprendė pabaigti laivo statybą pagal originalų planą. Nuo 2016 metų lėktuvnešis, pakrikštytas „Liaoning“, pradėjo tarnybą, tapdamas pirmuoju lėktuvnešiu Kinijos laivyno istorijoje. Šiuo metu Kinija turi iš viso tris lėktuvnešius.

65 tūkst. tonų. Didžiausias Jungtinės karalystės laivo projektas – taip galima įvardinti šį lėktuvnešį. Skirtingai nuo kitų didžiųjų šalių projektų, šis lėktuvnešis pritaikytas tik vertikaliai galintiems pakilti lėktuvams, kurių gali būti iki 40 kiekviename laive.

Šiuo metu plaukioja du šios klasės laivai: 2017 pradėjęs tarnybą „HMS Queen Elizabeth“ ir 2019 m. „HMS Prince of Wales“.

Du valdymo bokštai – iki šiol neregėtas techninis sprendimas. Dar viena mažiau matoma naujovė – hibridinė pavara. Vienas didžiausių laivųvaromas ne atominiais reaktoriais, bet dujų turbinomis: britai šioje srityje nusprendė pataupyti.

97 tūkst. tonų. Praeito amžiaus 6 dešimtmetyje JAV nusprendė, kad jai reikia superlėktuvnešių. Senstančius laivus turėjo pakeisti projektas „Enterprise“ – pačių ilgiausių kada nors pastatytų lėktuvnešių klasė, varoma branduoliniu kuru. Vis tik 8 reaktoriai kėlė rimtų problemų. Vietoje suplanuotų 6 tebuvo pastatytas vienas laivas.

1975 metais priimtas „USS Nimitz“ tapo naujos klasės pradininku. Jį varė kur kas daugiau galios generuojantys du reaktoriai. Laivas sutrumpėjo bei prarado dalį savo greičio – tačiau vietoje 60 galėjo gabenti net 90 įvairių lėktuvų.

Projektas buvo itin sėkmingas, visi 10 laivų šiuo metu yra tarnyboje.

100 tūkst. tonų. Tai – praktiškai modernus „Nimitz“ klasės lėktuvnešis. Jame įdiegtos naujausios technologijos, kurių nebuvo statant pirmtakus, sumažintas įgulos skaičius, laivo aptarnavimo kaštai mažesni. Didžiausia naujovė — vietoje garo katapultos įdiegta elektromagnetinė.

2017 metais į tarnybą priimtas „USS General R. Ford“ 2022 ir 2023 m. dalyvavo NATO pratyvos Atlanto vandenyne, o po 2023 m. spalio 8 d. Hamas teroristinio akto Izraelyje buvo pasiųstas į Artimųjų Rytų regioną, po ko 2024 sausį grįžo į savo bazę Norfolke (JAV).