Anot J. Viegaso, transportas ir toliau tarnaus tam pačiam tikslui – padėti mums judėti iš vienos vietos į kitą, tačiau pati sistema aplink jį keisis iš esmės: tiek technologijų, tiek reguliavimo požiūriu.
„Tai primena procesus, vykstančius mūsų kompiuteriuose. Mes vis dar norime keliais judėti nuo taško A iki taško B, tačiau įvyks tiek daug technologinių pokyčių ir reikės daugybės būtinų reguliavimo pokyčių, kad juos sklandžiai integruotume, jog „operacinė aplinka“ bus visiškai pertvarkyta“, – teigia ekspertas.
Pokyčių poreikis – dėl neigiamų padarinių
J. Viegasas teigia, kad kelių transportas vis dar kelia rimtų problemų visuomenei ir aplinkai, tačiau dabar atsiveria galimybės jas spręsti.
„Kelių transportas daro reikšmingą neigiamą poveikį: kenkia visuomenės sveikatai dėl žūčių ir emisijų, mažina ekonominį efektyvumą dėl spūsčių, o socialiniu požiūriu didina atskirtį – daugelis vietovių sunkiai pasiekiamos viešuoju transportu, tad žmonės be automobilio netenka galimybės naudotis svarbia ekonomine ir socialine veikla“, – sako ekspertas. Anot jo, šiandienos situaciją išskirtine daro ne nauji visuomenės poreikiai, o technologinės galimybės, kurios pagaliau leidžia šiuos iššūkius spręsti.
Ekspertas pažymi, kad naujos kelių operacinės sistemos diegimas turėtų atnešti reikšmingų ir lauktų permainų visose šiose srityse.
„Didelės naudos tikimasi iš kelių pokyčių: elektrifikuojant varomąją jėgą [angl. electrification of propulsion] siekiama reikšmingai sumažinti emisijas, automatizuotas vairavimas turėtų iš esmės pagerinti eismo saugą, o kelionių dalijimosi [angl. ride-sharing] sistemos – padėti mažinti spūstis ir užtikrinti patogų susisiekimą visiems. Transporto priemonių tarpusavio sąveika [angl. vehicle connectivity] taip pat bus naudinga – siekiant ne tik padidinti eismo pralaidumą, bet ir greičiau bei lengviau koreguoti maršrutus (tiek privačių transporto priemonių, tiek viešojo transporto) po tam tikrų trikdžių“, – pabrėžia J. Viegasas.
Jis įsitikinęs, kad būtent šios sritys – elektrifikacija, automatizuotas vairavimas ir kelionių dalijimosi sistemos – atneš reikšmingiausius pokyčius visuomenei.
„Baterijų technologija elektrifikacijai, kompiuterizuotas vairavimas (su visomis pagalbinėmis duomenų surinkimo sistemomis), taip pat pažangesnė programinė įranga bei verslo modeliai, kurie galėtų pagerinti šiuo metu pagal poreikį veikiančias kelionių dalijimosi paslaugas (kai tuo pačiu automobiliu važiuoja keli nepažįstami keleiviai), lyginant jas su pavienių keleivių pavėžėjimu ar įprastu viešuoju transportu, turinčiu fiksuotus maršrutus ir tvarkaraščius – tai technologijos, kurios turės didžiausią poveikį visuomenei“, – papildo ekspertas.
„Visose šiose srityse galima tikėtis didelės naudos. Kai kuriose jau esame pažengę labiau nei kitur, tačiau evoliucijos kryptis aiški ir tikiuosi, kad per artimiausius 10–20 metų bus pasiekti labai geri rezultatai“, – reziumuoja J. Viegasas.
Infrastruktūros pertvarkymas ir nauji iššūkiai
Kalbėdamas apie fizinę transporto sistemų infrastruktūrą, J. Viegasas pažymi, kad visiškas pertvarkymas nėra būtinas – tačiau reikės tam tikrų pritaikymų ir investicijų. Anot jo, tai apims ne tik technologinius sprendimus, bet ir pokyčius miesto planavime.
„Infrastruktūrą galima pritaikyti be didelių sunkumų (nors tai kainuos), pavyzdžiui, įrengiant reikiamus imtuvus ir antenas – kad transporto priemonių tarpusavio ryšys (V2X) veiktų sklandžiai visame kelių tinkle, įrengiant daugybę elektromobilių įkrovimo taškų tiems vairuotojams, kurie neturi galimybės jų įkrauti namuose ar darbovietėje, taip pat pertvarkant miesto kelkraščius ir nustatant naujas jų naudojimo taisykles“, – tikina ekspertas.
„Kalbant apie transporto priemonių elektrifikaciją, būtina žymiai padidinti įkrovimo punktų skaičių už vidutines energijos kainas, kad į šią pertvarką būtų įtraukti ir daugiabučiuose gyvenantys žmonės, kurie negali įkrauti automobilių nei namuose, nei darbovietėje. Dauguma naujų investicijų šioje srityje skiriama greito įkrovimo stotims, kur energijos kaina už nuvažiuotą kilometrą yra panaši į dyzelino kainą, tuo tarpu įkrovimas namuose kainuoja bent keturis kartus pigiau. Greito įkrovimo stotys labai praverčia ilgesnėms kelionėms, tačiau negali tapti pagrindiniu elektromobilio energijos tiekimo šaltiniu. Tankiam įkrovimo tinklui miesto gatvėse optimaliausia būtų įrengti įkrovimo taškus ant gatvės šviestuvų stulpų, tačiau toks sprendimas bus brangus ir greičiausiai reikalaus viešojo finansavimo.“, – priduria J. Viegasas.
Elektrifikacija – ne vienintelis pokytis, kuris kels iššūkių
„Didžiausi iššūkiai kils pereinamuoju laikotarpiu, nes ne visi automobiliai vienu metu bus aprūpinti naujomis automatizuoto vairavimo technologijomis. Todėl bus būtina aiškiai apibrėžti taisykles, kaip skirtingų techninių galimybių turintys eismo dalyviai dalinsis kelią. Jei šios taisyklės bus netinkamai suformuluotos, gali kilti rimtų eismo įvykių ir nepasitenkinimo naujomis technologijomis“, – akcentuoja jis.
Anot eksperto, naujų, iššūkių sukels ir augantis kelionių dalijimosi paslaugų populiarumas miestuose:
„Ši paslauga yra geriausias kompromisas tarp asmeninio patogumo, viešosios erdvės efektyvaus išnaudojimo ir kelionės kaštų vienam keleiviui. Tačiau, kad ši paslauga veiktų efektyviai, reikia pakankamai didelės vartotojų bazės. Šio kritinio vartotojų skaičiaus pasiekimas gali būti sudėtingas, taip pat galimas pasipriešinimas iš esamų rinkos dalyvių – viešojo transporto operatorių ir, galbūt, valdžios institucijų“ , – teigia J. Viegasas.
Didėjantis transporto skaitmeninimas kelia klausimų dėl asmens duomenų saugumo, tačiau J. Viegasas mano, kad tiek technologijos, tiek institucinis pasirengimas padės užtikrinti patikimą duomenų apsaugą:
„Tai problema, kuriai visada reikia skirti dėmesio, tačiau tikiu, kad yra pakankamai techninių žinių ir organizacijų supratimo apie problemą, kad bus sukurti ir priimti patikimi sprendimai, užtikrinantys būtiną privatumo apsaugą“, – sako ekspertas.
Kelių transporto ateitis
Kalbėdamas apie kelių transporto ateitį, J. Viegasas tikisi reikšmingų permainų per artimiausius du dešimtmečius.
„Kelių transportas ir toliau išliks rinkos lyderiu, tačiau veiks gerokai efektyviau nei dabar keliose svarbiose srityse: bus švaresnis (beveik be emisijų), saugesnis (beveik be žūčių), efektyviau naudos viešąją erdvę (be spūsčių) ir taps įtraukesnis – užtikrins visiems piliečiams vienodas galimybes dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime“, – apibendrina jis.
Plačiau apie kelių transporto ateitį Portugalijos transporto sistemos konsultantas Jose Viegasas plačiau kalbės tarptautinėje Baltijos šalių kelių konferencijoje (IBRC 2025), kurios tema – „Road to the Future“. Renginys vyks rugsėjo 3–4 d. Vilniuje, LITEXPO kongresų ir parodų centre.