Tarp JAV ir Rusijos kilus branduoliniam karui, žūtų apie 99 proc. kariaujančių šalių, taip pat Europos ir Kinijos gyventojų. Branduolinės atakos kituose regionuose galėtų sukelti katastrofiškus įvykius – ir visiškai suardyti visuomenės struktūrą. Tokį siaubingą scenarijų prognozuoja mokslininkai, sumodeliavę karo pasekmes, rašo „The Sun“.
Naujajame Pensilvanijos universiteto (JAV) tyrime sumodeliuoti branduolinės žiemos padariniai. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl plataus masto pasaulinio branduolinio karo į atmosferą galėtų būti išmesta 165 mln. tonų pelenų.
Tai galėtų tapti katalizatoriumi, kuris pažeistų apsauginį atmosferos sluoksnį – ozono sluoksnį, o taip pat pelenai blokuotų saulės šviesą ir ši nepasiektų Žemės paviršiaus. O tai savo ruožtu galėtų paveikti pasaulinį maisto derlių ir sukelti milijonams žmonių – iki 99 proc. gyventojų Jungtinėse Valstijose, Rusijoje, taip pat Kinijoje ir Europoje – badą.
Modeliavimas parodė, kad branduolinis karas tokiu atveju turėtų ilgalaikių pasekmių – jo poveikis galėtų jaustis beveik dešimtmetį. Net tie, kurie išgyventų tiesioginius sprogimus, rizikuotų mirti nuo bado, nes klimato pokyčiai ir sunaikinta infrastruktūra sutrikdytų maisto tiekimą. Praėjus šešeriems–aštuoneriems metams po branduolinio karo UV-B spinduliuotės lygis pasiektų aukščiausią tašką, nes ozono sluoksnis būtų pažeistas, o pasaulinė temperatūra smarkiai nukristų – tai sustabdytų beveik visą žemės ūkio veiklą.
Mokslininkai tyrimų objektu pasirinko kukurūzus – pasaulyje plačiai auginamą augalą.
Pensilvanijos valstijos universiteto augalininkystės mokslininkas ir meteorologas Yuning Shi paaiškino, kad mokslininkai modeliavo kukurūzų derlių 38 572 vietovėse pagal šešis branduolinio karo scenarijus. Scenarijai skyrėsi pagal išmetamųjų teršalų stiprumą. Tačiau visais atvejais branduolinių sprogimų sukeltas ugnies kamuolys stratosferoje nulemtų azoto oksidų susidarymą. O azoto oksidai ir bombų išskleidžiama šiluma gali greitai sunaikinti ozono sluoksnį ir padidinti ultravioletinės spinduliuotės lygį Žemės paviršiuje. Tai pažeistų augalų audinius ir stipriai sumažintų pasaulinį maisto derlių.
Modeliavimas rodo, kad po branduolinės žiemos pasaulinė kukurūzų produkcija galėtų atsigauti per 7–12 metų, rašo UNIAN.