Maskvoje įsikūrusi bendrovė „Robototechničesky Inžinering“ sukūrė „TOS-1A Soncepiok“ mini versiją, sumontuotą ant bepilotės antžeminės transporto priemonės. Tiksliau tariant, tai yra specialus vienkartinio panaudojimo bokštelis, kuris kai kuriais techniniais aspektais skiriasi nuo originalaus „TOS-1A“.
Btvt.info dalijasi gamintojų užregistruoto patento vaizdais ir kai kuriomis specifikacijomis.
Pirmiausia, konstruktas turi konteinerį vienkartinėms raketų sistemoms, panašų į granatsvaidžio „Šmel“ konteinerį. Ši detalė yra pirmasis skirtumas nuo standartinio „TOS-1“ MLRS su 220 mm termobarinėmis raketų paleidimo sistemomis ant tanko važiuoklės.
Pats „paleidimo įrenginys“ yra pora metalinių korpusų su dėžute, į kurią įdedami užtaisai. Teigiama, kad sistema gali šaudyti iš visų ginklų lizdų vienu metu arba nustatyta tvarka. Dėl tokios konstrukcijos lengva užtaisyti ginklą, o naudojant standartinius pėstininkų ginklus vietoj specialių šaudmenų, sumažėja logistikos išlaidos.
Idėja įdiegti nešiojamus ginklus į robotą, žinoma, nėra nauja. Net vien Ukrainos mūšio lauke karo pobūdis paskatino kurti tiek antžeminius, tiek oro transportu gabenamus sprendimus, tiek improvizuotus, tiek masinės gamybos.
Kūrėjai taip pat siūlo autonominį veikimo režimą kaip atsaką į elektroninės karo veiklos trukdžių grėsmę. Praradus ryšį su operatoriaus valdymo pultu, sistema savarankiškai tęstų misiją remdamasi palydovo ir inertinės navigacijos duomenimis.
Be to, kūrėjai teigia, kad robotas turi automatinio taikymo funkciją: pasiekusi šaudymo poziciją, sistema tariamai pradeda skenuoti horizontą, ieškodama kliūčių kelyje į tikslą. Nors tai skamba gana perspektyviai, yra objektyvių abejonių dėl tokių autonominių funkcijų įgyvendinimo galimybės ir efektyvumo palyginti nebrangiame UGV.
Dėmesio vertas ir šio drono važiuoklė – nes ji neturi jokios apsaugos, net nuo skeveldrų. Kita problema – paleidimo įrenginys yra arčiau platformos galinės dalies, o tai gali sukelti stabilumo problemų šaudymo metu. Kita vertus, galbūt toks išdėstymas buvo sąmoningas kūrėjų sprendimas, rašo „Defense Express“.
Galų gale, reikėtų pažvelgti į kūrėją – bendrovę „Robototechničesky Inžinering“. Remiantis oficialiais duomenimis, nuo 2018 m. ji neturėjo jokių pajamų, o 2024 m. patyrė 7,7 mln. rublių grynąjį nuostolį. Tuo tarpu darbuotojų skaičius išliko stabilus – 1–2 žmonės.
Remiantis viešai prieinama informacija, bendrovė pasižymi didele rizika nevykdyti finansinių įsipareigojimų ir yra atsakovė daugybėje prieš ją iškeltų bylų. Tokia situacija nelabai atitinka įmonės, galinčios bent jau ką nors gaminti, o juo labiau sukurti visiškai naują automatizuotą sistemą, įvaizdį.
Tačiau verta paminėti, kad 2024 m. buvo pakeista vadovybė, todėl įmonė gali bandyti save reklamuoti kaip rangovą ir gamintoją, tiekiančią produkciją kariuomenei. Galbūt tai tik bandymas įforminti jau visiškai sukurtą produktą, skirtą karo frontui – tačiau nėra informacijos, kuri tai patvirtintų.
Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, ar pati plėtra bus pradėta gaminti, jos koncepcija atitinka dabartines tendencijas bendroje bepiločių sistemų plėtroje. Tokia platforma galėtų padėti minosvaidininkų komandoms, kurios paprastai naudoja 300 metrų veiksmingo nuotolio liepsnosvaidžius, mažiau rizikuoti kovos metu, rašo „Defense Express“.