Avarija ir sprogimas įvyko netoli Osinių kaimo Liublino vaivadijoje, maždaug 100 kilometrų nuo sienos. Dronas sukėlė rimtų klausimų apie tai, kaip galėjo įvykti toks incidentas.
Varšuva reguliariai praneša, kad per Rusijos didelio masto smūgius Ukrainai, Lenkijos lėktuvai keliami į orą. Lenkijai grėsmė yra nuolatinė ir akivaizdi. Be to, negalima sakyti, kad Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms trūksta išteklių.
Lenkijos karinės oro pajėgos turi 48 „F-16“, 12 „FA-50“ ir 11 pilnai kovai parengtų „MiG-29“ naikintuvus. Žemai skrendantiems taikiniams aptikti naudojami ankstyvojo perspėjimo lėktuvai „Saab 340 AEW“, o taip pat šiuo metu diegiama radarinių balionų sistema.
Susiję straipsniai
Lenkijoje taip pat vykdoma NATO bendra oro policijos misija – sąjungininkų lėktuvai dislokuoti Lenkijos bazėse. Vos prieš dvi savaites penki vokiečių „Eurofighter“ naikintuvai buvo dislokuoti 23-iojoje oro bazėje Mińske Mazowieckyje.
Ši bazė, kurioje taip pat dislokuotas 1-asis taktinis aviacijos eskadronas su „MiG-29“ naikintuvais, yra tik už 40 kilometrų nuo vietos, kur sudužo rusų dronas.
Vis dėlto Lenkija negali visiškai aprėpti savo sienų antžeminiais radarais, galinčiais aptikti žemai skrendančius taikinius – nes tam reikėtų kas 30–50 kilometrų įrengti stotis, rašo „Defense Express“. Šalis taip pat nelaiko savo priešlėktuvinių raketų sistemų nuolatinėje 24/7 kovinėje parengtyje. Jos yra skirtos daugiausia taškinės gynybos tikslams. Todėl Lenkijos gynybos oro komponentas išlieka pagrindine apsaugos linija.
Teoriškai, išlaikyti vieną „AWACS“ tipo orlaivį ore 3–6 valandas – t. y. laiką, per kurį iš Rusijos paleisti „Geran“ dronai (rusų pagal „Shahed“ pavyzdį gaminami dronai) pasiektų Lenkiją per smūgius Ukrainai – kartu su pora budinčių naikintuvų ant žemės, atrodo visiškai įmanoma. Ypač todėl, kad Lenkija turi du savo „AWACS“ orlaivius ir šiuo metu priima Australijos „E-7A“.
ELTA / EPA nuotr.
Kodėl Varšuva nepriėmė tokios pozicijos, gali būti susiję su politiniais ir finansiniais sumetimais. Nuolatiniai „AWACS“ skrydžiai greičiausiai pareikalautų nustatyti skrydžių apribojimus 40–50 km pasienio zonoje ir galėtų greitai išeikvoti orlaivių eksploatacijos laiką.
Rugpjūčio 20 d. vakare Lenkijos gynybos ministras Władysław Kosiniakas-Kamyszas apibūdino incidentą kaip „Rusijos provokaciją“. Papildomų detalių pateikė operacijų vado pavaduotojas Dariuszas Malinowskis – nors kai kurie jo pareiškimai nevisiškai sutapo su ankstesniais pranešimais.
W. Kosiniakas-Kamyszas pažymėjo, kad apie vidurnaktį, kaip visada, buvo išsiųstas sraigtasparnis – kai Rusija surengė dronų atakas prieš Ukrainą. Tačiau kitą rytą Operatyvinė vadavietė apie tokią veiklą neužsiminė, o vietoj to pareiškė: „Lenkijos oro gynybos sistema nuolat stebi oro erdvę ir yra nuolat pasirengusi užtikrinti jos saugumą.“ Be to, buvo pridurta, kad „preliminariai išanalizavus praėjusios nakties radaro duomenis, nebuvo užfiksuota jokių Lenkijos oro erdvės pažeidimų nei iš Ukrainos, nei iš Baltarusijos pusės.“
Kitos detalės taip pat kelia klausimų. Varšuvos atliktas nuolaužų tyrimas leidžia daryti išvadą, kad dronas buvo „masalas“ su įrengtu sprogstamuoju užtaisu. Tai leistų manyti, kad tai buvo „Gerbera“ (pagamintas iš putoplasto) arba „Parodija“ (pagamintas iš faneros) tipo dronas – abu gali gabenti mažus sprogstamuosius užtaisus.
ELTA / EPA nuotr.
„Mūsų vertinimu, tai buvo vadinamasis muliažinis nepilotuojamas orlaivis – dronas, skirtas apgaulės tikslams. Jis nenešė kovinės galvutės, bet turėjo savaiminio sunaikinimo užtaisą... Jis buvo suprojektuotas taip, kad būtų labai sunku jį aptikti“, – sakė D/ Malinowskis, pažymėdamas, kad dronas skrido žemame aukštyje, o tai dar labiau apsunkino jo aptikimą.
Tačiau paprastai jauko vaidmenį atliekantys dronai nėra suprojektuoti taip, kad sumažintų matomumą radaruose. Yra ir kitų neatitikimų: pirminėse ataskaitose buvo minima plastiko nuolaužos, o ne putplastis ar fanera. Be to, sprogimas buvo toks stiprus, kad išdaužė netoliese esančio pastato langus. Atsižvelgiant į tai, kad „jaukas“ paprastai gabena apie 3 kg sprogstamųjų medžiagų, sprogimas galėjo būti galingesnis, nei buvo teigiama.
Kitas techninis detalė: drono variklis, kaip pranešama, buvo keturių cilindrų modelis – o rusiškuose dėmesį nukreipiančiuose dronuose paprastai naudojami dviejų cilindrų varikliai. Tai kelia prielaidą, kad dronas buvo naujo tipo – galbūt sukomplektuotas iš „Shahed“ komponentų.
Iki šiol Varšuva nepaskelbė jokių konkrečių karinių atsakomųjų veiksmų, išskyrus „atitinkamus diplomatinius žingsnius“, tačiau pakartojo savo įsipareigojimą stiprinti oro gynybą. Gynybos ministras taip pat priminė, kad Rusijos dronai anksčiau yra nukritę kitose šalyse: aštuonis kartus Moldovoje, tris kartus Rumunijoje, tris kartus Lietuvoje ir du kartus Latvijoje, rašo „Defense Express“.