Pasak V. Bohns, toks nusivylimas yra tikrai pateisinamas. Gera darbo etika turėtų būti viena iš labiausiai vertinamų – ir atlyginamų – darbuotojo savybių. Tačiau kasdienė patirtis rodo, kad taip būna retai. Iš tiesų, remiantis Singapūro nacionalinio universiteto mokslininko Matthew Stanley ir jo kolegų tyrimais, žalingas šališkumas gali priversti vadovus išnaudoti tuos žmones, kuriuos jie turėtų vertinti.
Viename eksperimente grupės vadovų buvo paprašyta perskaityti apie fiktyvų darbuotoją vardu Johnas, kurio įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais. Jie turėjo nuspręsti, ar būtų pasirengę skirti Johnui papildomų darbo valandų ir pareigų be jokio papildomo atlyginimo. Tyrėjai nustatė, kad vadovai buvo kur kas labiau linkę tai padaryti, jei sužinodavo, kad Johnas pasirodė esąs lojalus komandos narys – palyginti su tuo, kuris buvo žinomas kaip labiau atsiribojęs nuo savo darbo.
Tolesni tyrimai patvirtino, kad nedideli lojalumo ženklai skatino vadovus laikytis tokios pozicijos: kuo daugiau „Johnas“ duoda, tuo daugiau jo vadovai paima. Kaip pažymi M. Stanley ir jo bendraautoriai, tai gali sukurti užburtą darbuotojo kančių ratą, o mažiau lojalūs darbuotojai sugeba išvengti aukojimosi. Tačiau prieš pradedant pernelyg griežtai vertinti savo viršininką, verta paminėti, kad M. Stanley ir jo kolegos nemano, kad vadovai taip elgiasi sąmoningai – o laiko tai „etinio aklumo“ forma.
Tai gali būti dar labiau sustiprinta tuo, kad daugelis iš mūsų bijo atsisakyti papildomų pareigų, nes nenori atrodyti nemalonūs. Jei norime išsilaisvinti iš šio elgesio modelio, turime išmokti pasakyti „ne“.
V. Bohns, kuri yra Kornelio universiteto (JAV) tyrėja, atliktas tyrimas rodo, kad tai lengviau padaryti elektroniniu paštu nei pokalbiu telefonu ar akis į akį.
„Jei [vadovo] prašymas pateikiamas asmeniškai arba telefonu, pastebėjau, kad prieš sutinkant verta paklausti, ar galite patikrinti savo tvarkaraštį. Tas nedidelis delsimas turėtų padėti išvengti spontaniško „taip“, o jei norite atsisakyti, tai suteiks laiko suformuluoti mandagų atsakymą. Stenkitės naudoti ryžtingą kalbą. Pavyzdžiui, pasakyti „neturiu laiko“ yra įtikinamiau nei „nespėsiu“, nes tai tiesiog atspindi jūsų situacijos realybę, o ne atsiprašymą už tai, kad negalite skirti daugiau valandų per dieną“, – teigia tyrėja.
Tačiau ji sako negalinti atsikratyti minties, kad atsakomybė už elgesio keitimą turėtų tekti vadovams. „Šiek tiek savimonės apie jų polinkį išnaudoti sunkiausiai dirbančius darbuotojus galėtų priversti juos persvarstyti, kaip jie atlygina už tą lojalumą“, – sako V. Bohns.
Parengta pagal „New Scientist“.