Maskva yra „be jokios abejonės pagrindinė grėsmė Europai ir NATO“, praėjusią savaitę leidiniui „Newsweek“ sakė Pålas Jonsonas.
Politiko komentarai, išsakyti Prahoje vykusio gynybos viršūnių susitikimo metu, pasirodė po to, kai Kinija pristatė anksčiau nematytus ar mažai žinomus ginklus per didžiulį karinį paradą, kuriame dalyvavo daug valstybės vadovų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-uną.
Serbijos prezidentas ir Slovakijos ministras pirmininkas buvo vieninteliai dalyvavę Vakarų lyderiai.
Susiję straipsniai
Parade, skirtame 80-osioms Kinijos pergalės prieš Japoniją Antrajame pasauliniame kare metinėms, buvo pristatytos raketos, galinčios pasiekti bet kurią pasaulio vietą, „robotiniai vilkai“ ir lazeriniai ginklai.
Kinijos valstybinė žiniasklaida ištransliavo 70 minučių trukusį paradą, kuriame dalyvavo daugiau nei 10 000 kareivių – kaip Pekino transformacijos į „modernią kariuomenę“ pademonstravimą. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad šalis „pirmą kartą“ parodė sausumos tarpžemynines balistines raketas, taip pat oro ir jūros paleidžiamas raketas, sudarančias „branduolinę triadą“.
JAV branduolinės ginkluotės ekspertai kovą pareiškė, kad Pekinas per pastaruosius penkerius metus „žymiai išplėtė savo vykdomą branduolinės modernizacijos programą“ ir dabar turi apie 600 branduolinių galvučių. Praėjusių metų Pentagono skaičiavimais, Kinija iki 2030 m. turės daugiau nei 1000 veikiančių branduolinių galvučių – nors Vakarų analitikai teigia, kad Pekino atsargos priklausys nuo to, kiek plutonio, sodrinto urano ir tričio Kinija galės gauti.
V. Putinas praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos santykiai su Kinija pasiekė „beprecedentį“ lygį. Abu lyderiai pasirašė „neribotą“ strateginės partnerystės susitarimą prieš pat Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasarį.
JAV pareiškė norinti savo karinę galią sutelkti į Kiniją ir Indijos-Ramiojo vandenyno regioną – atsitraukdama nuo Europos ir atitinkamai Rusijos. Vašingtonas jau daugelį metų teikia Europai brangius karinius pajėgumus, įskaitant žvalgybą ir vadinamąsias „pagalbines priemones“ – pvz. logistiką.
Birželio mėnesį, per didžiausią aljanso viršūnių susitikimą šiais metais, NATO šalys susitarė per ateinantį dešimtmetį padidinti gynybos išlaidų tikslus iki 5 procentų BVP. Tai apima tiek tiesiogines karines išlaidas, tiek susijusias investicijas.
Naujausia NATO narė Švedija nusprendė prisijungti prie aljanso kartu su kaimynine Suomija po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Ukrainos pareigūnai ne kartą sakė, kad Rusija puls toliau į vakarus Europoje – jei Kremlius manys, kad laimėjo Ukrainoje.
„Matome Rusijos polinkį prisiimti didelę politinę ir karinę riziką, matome, kaip jie perkelia savo ekonomiką ir gynybos pramonę į karo padėtį, – sakė P. Jonsonas. – Rusija ilgalaikėje perspektyvoje bus lemiamas iššūkis Europai.“
„Rusija yra ilgalaikė grėsmė visam aljansui, – Liuksemburge sakė ir NATO vadovas Markas Rutte. – Labai svarbu, kad mūsų atgrasymo priemonės būtų tokios, kad jie niekada, niekada nebandytų pulti nė vieno kvadratinio kilometro NATO teritorijos.“
Pagal aljanso steigimo sutarties 5 straipsnį, visos NATO narės yra įpareigotos laikyti vienos valstybės puolimą puolimu visų valstybių – ir atitinkamai reaguoti.
NATO narių žvalgybiniai vertinimai rodo, kad Rusija per ateinančius penkerius metus gali surengti didelio masto atakas prieš aljanso šalį. Pareigūnai vis dažniau skambina pavojaus varpais dėl vadinamųjų „hibridinių atakų“ – taktikos, kuri nėra karinė, bet skirta destabilizuoti padėtį: pavyzdžiui, kibernetinės operacijos, dezinformacijos kampanijos ir kritinės infrastruktūros pažeidimai, rašo „Newsweek“.