Interviu su „Ukrinform“ Ukrainos gynybos žvalgybos (GUR) vadovo pavaduotojas Vadymas Skibitskis apibūdino dabartinius Maskvos ginklų gamybos tikslus ir pabrėžė, kad Kremlius ir toliau remiasi tiek modernia gamyba, tiek sovietinės gynybos pramonės palikta infrastruktūra.
„Mes aiškiai suprantame skaičius, kuriuos Rusija yra numačiusi naujų tipų ginklų gamybai, – sakė V. Skibitskis. – Pavyzdžiui, kalbant apie modernius lėktuvus – „Su-57“, „Su-35“, „Su-34“ ir „Su-30“ – jie planuoja šiais metais pagaminti 57 vienetus.“
Pasak žvalgybininko, Rusija taip pat siekia pagaminti apie 250 naujų „T-90M“ tankų ir apie 1100 naujų šarvuotų personalo transporterių, įskaitant tokius modelius kaip „BTR-82A“. Jis pažymėjo, kad šalies gamybos planuose numatyta pagaminti 365 naujas artilerijos sistemas, neįskaitant modernizuotų ar atnaujintų variantų.
Susiję straipsniai
Žvalgybos pareigūnas sakė, kad Rusija tuo pačiu metu tęsia didelio masto senesnės karinės technikos – tankų, pėstininkų kovos mašinų, artilerijos sistemų – atnaujinimą.
„Dauguma ginklų, patekusių į dalinius nuo plataus masto agresijos pradžios, buvo saugota įranga, kuri buvo modernizuota arba restauruota“, – „Ukrinform“ sakė V. Skibitskis.
Jis pripažino, kad sunku įvertinti Rusijos likusių sovietinių laikų atsargų mastą. Ukrainos skaičiavimais, Maskva jau galėjo sunaudoti nuo 50 iki 75 proc. tų atsargų. Tačiau V. Skibitskis įspėjo, kad nepaisant tokių nuostolių, Rusijos gynybos pramonė išlaiko gebėjimą gaminti naujus ginklus dideliais kiekiais.
„Rusija išlaikė savo gynybos pramonės bazę po Sovietų Sąjungos žlugimo. Daugelis įmonių sumažino pajėgumus, bet neužsidarė, – sakė jis. – Tai leido Rusijai išlikti dideliu ginklų eksportuotoju ir išsaugoti gamybos linijas.“
Žvelgdamas į ateitį, žvalgybininkas nurodė, kad Rusija sutelkė dėmesį į sistemas, kurios pasirodė veiksmingos kovose Ukrainoje – ypač į nepilotuojamas platformas ir raketų sistemas.
Jis teigė, kad 2025 m. Rusijos kariuomenė planuoja pagaminti beveik 2500 vadinamųjų didelio tikslumo raketų. Tai apima „Iskander“ sistemoje naudojamas kruizines ir balistines raketas, taip pat hipergarsines raketas „Kinžal“ ir kitas.
„Pastebimas bepiločių orlaivių – ypač tokių tipų kaip „Geran“, „Harpy“ ir FPV dronų – gamybos augimas“, – pridūrė jis.
V. Skibitskis taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos šarvuotosios karo doktrinos pokyčius. Rusijos Gynybos ministerija, kaip pranešama, sumažino pagrindinių kovos tankų parką iki trijų modelių: „T-90“, naujesnio „T-14 Armata“ ir senesnio „T-80“. Šalis taip pat sutelkė artilerijos gamybą į naujesnes arba labiau modernizuotas sistemas – tokias kaip „Koalicija-SV“, „Msta“, „Malva“, „Hiacint“ ir „Magnolia“.
Ataskaitoje teigiama, kad Rusija pakoregavo ginklų kūrimo prioritetus, remdamasi patirtimi, įgyta per tebevykstantį įsiveržimą į Ukrainą. V. Skibitskis sakė, kad būsimose Rusijos raketų sistemose bus akcentuojami trys pagrindiniai našumo patobulinimai: didesnis nuotolis, didesnis tikslumas ir didesnė kovinės galvutės apkrova.
Nors Vakarų sankcijos buvo nukreiptos į daugelį Rusijos karinio pramonės komplekso segmentų, Ukrainos žvalgybos tarnybos mano, kad Maskvai pavyko iš dalies apeiti apribojimus ir išlaikyti tiekimo grandines, būtinas didelio masto ginklų gamybai tęsti, rašo „Defence Blog“.