Auksinės Malijos bitės: mįslingas 3800 metų senumo papuošalas, rastas Mino civilizacijos „aukso duobėje“

2025 m. rugsėjo 27 d. 18:30
Lrytas.lt
Šis aukso pakabukas buvo rastas 1930 m. Chrysolakkos kapinėse (kurių pavadinimas reiškia „aukso duobę“), senovės Mino civilizacijos mieste Malijoje Kretoje. Nors žymus archeologas seras Arthuras Evansas iškėlė versiją, kad papuošalas vaizduoja bites, beveik šimtą metų diskutuojama dėl pakabuke pavaizduotų vabzdžių tapatybės ir dizaino reikšmės.
Daugiau nuotraukų (1)
Pasak Kretos Herakliono archeologijos muziejaus, kuriame ir eksponuojamas pakabukas, dirbinio ilgis yra 4,6 cm, o svoris – 5,5 g. Muziejaus teigimu, papuošalas laikomas „Mino kultūros meninės miniatiūros šedevru“.
Pakabuke pavaizduoti du vienas priešais kitą esantys vabzdžiai, kurių galvos ir pilveliai sujungti, o sparnai išskleisti. Atrodo, kad kiekvieno vabzdžio dvi kojos suima koncentriškai išdėstytų aukso karoliukų kamuolį. Trys maži diskai kabo nuo sparnų ir sujungtų pilvelių.
Kai kurie tyrinėtojai siūlo versiją, kad šis aksesuaras vaizduoja Europos medunešes bites (Apis mellifera) medaus gamybos procese, argumentuodami, kad bitės laiko korį ir turi lašelį medaus burnose.
„Medus ir vaškas buvo svarbūs Mino ekonomikos elementai, – teigia Herakliono archeologijos muziejus, – o bitės, atrodo, taip pat buvo svarbūs Mino religiniai simboliai“.
Tačiau ši interpretacija nepaaiškina trijų kabančių apskritimų, rašo botaniko E. Charleso Nelsono vadovaujama tyrėjų grupė 2021 m. tyrime. Šie apskritimai gali vaizduoti Viduržemio jūros regiono augalo Tordylium apulum vaisius – valgomą augalą, kuris yra paplitęs Kretoje ir subrandina diskų formos vaisių kekes su karoliukais kraštuose.
Jei kabantys diskai simbolizuoja šį vaisių, vaizduojami vabzdžiai gali būti ne bitės, teigia mokslininkai. Jų nuomone, pakabuke pavaizduoti vabzdžiai labiau primena mamutines vapsvas (Megascolia maculata). Mamutinės vapsvos, maitindamosi žydinčiais augalais griebia žiedadulkes gaminančias augalų dalis atlošdamos sparnus atgal.
Ką tiksliai senovės auksakalys norėjo pavaizduoti šiuo pakabuku, vis dar lieka atviras klausimas. Galbūt norėjo pavaizduoti bites – bet klaidingai panaudojo vapsvas kaip modelį. Nepaisant to, ekspertai sutaria, kad pakabuko kūrėjas buvo labai įgudęs dirbti su auksu.
Nors Malijos pakabukas dažnai siejamas su bitininkystės amatu, tai gali būti ne visai tiesa, teigia E. Ch. Nelsonas ir jo kolegos tyrime. Tačiau galiausiai šis papuošalas vaizduoja – ir iš tiesų šlovina – Kretos gamtą, teigia mokslininkai.
Parengta pagal „Live Science“.
archeologijaAuksaspapuošalas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.