Nuo tada, kai Rusija pradėjo pilno masto invaziją į Ukrainą, šalis agresorė pradėjo eksploatuoti tik vieną naują branduolinį ledlaužį. Analitikai nurodo, kad pagrindinės kliūtys, trukdančios išlaikyti patikimą buvimą Arktyje, yra tarptautinės sankcijos, modernių vidaus technologijų trūkumas ir chroniškos finansavimo problemos.
Istoriškai apie trečdalis Rusijos eksploatuojamų ledlaužių buvo pastatyti Suomijoje. Suomijos laivų statyklos pagamina 60 proc. pasaulio ledlaužių, o 80 proc. jų suprojektuoja Suomijos įmonės. Po sankcijų Rusija ieškojo alternatyvių laivų statytojų, įskaitant Pietų Korėją, tačiau šie bandymai taip pat buvo blokuojami.
„Rusija bando pratęsti savo branduolinių ledlaužių eksploatacijos laiką, kad galėtų tęsti savo veiklą Arktyje. Ši strategija kelia didelę riziką – reaktoriaus avarija galėtų sukelti Černobylio masto ekologinę katastrofą“, – teigiama ataskaitoje.
Branduolinio ledlaužio „Yamal“ eksploatavimas jau du kartus buvo pratęstas, o „Vaigač“ ir „Taymyr“ pratęsta eksploatacija baigsis kitais metais.
Pagal ambicingą projektą „Leader“ Rusija planavo iki 2032 m. pastatyti tris ledlaužius, kurie galėtų pramušti daugiau nei keturių metrų storio daugiametį ledą. Tačiau 2023 m. Vladimiras Putinas sumažino planą iki vieno laivo. Ledlaužis, kurio kaina siekia 127 mlrd. rublių (tai prilygsta Kamčiatkos regiono metiniam biudžetui), turėtų būti baigtas statyti 2030 m., tačiau žvalgybos šaltiniai abejoja, ar Rusija užbaigs šį projektą, rašo „Defense Express“.