Lobį sudaro 97 gryno aukso monetas ir dešimtis papuošalų, tarp kurių buvo auskarai, inkrustuoti perlais, pusbrangiais akmenimis ir stiklu. Komanda lobį rado tyrinėdama senovės miestą Hiposą (taip pat žinomą kaip Susitą), esantį Golano aukštumų šlaituose.
„Tai vienas iš penkių didžiausių to laikotarpio aukso lobių, rastų šiame regione, – teigia Haifos universiteto archeologas ir kasinėjimų bendravadovas Michaelas Eisenbergas. – Papuošalai ir smulkios monetos daro jį įdomesnį ir numizmatiškai svarbesnį. Tai pirmasis tokio tipo lobis Hipose.“
Lobį eidamas pro didelį akmenį ir dvi senovines sienas liepos mėnesį aptiko ieškotojas metalo detektoriumi Edie Lipsmanas. „Prietaisas tarsi išprotėjo, negalėjau patikėti – auksinės monetos ėmė atsirasti viena po kitos“, – prisimena vyras.
Ant monetų pavaizduoti įvairūs imperatoriai, pradedant Bizantijos imperatoriaus Justino I (518–527 m.) valdymo laikotarpiu ir baigiant imperatoriaus Heraklėjaus (610–613 m., nors Heraklėjus valdė iki 641 m.) valdymo pradžia. Ant kai kurių monetų buvo audinio likučių – o tai rodo, kad lobis kažkada buvo suvyniotas į audeklą.
Tarp monetų yra solidai – didelės monetos su dideliu aukso kiekiu iš Bizantijos imperijos; semisai, kurie buvo verti pusės solido, ir tremisai, kurie buvo verti trečdalio solido.
„Kai randi beveik 1400 metų senumo monetas ir papuošalus, kurie atrodo kaip nauji, tai yra retas patyrimas“, – sako M. Eisenbergas.
Vienas iš tremisų buvo ypač retas: jis greičiausiai buvo nukaltas Kipre 610 m. generolo Heraklėjaus Vyresniojo ir jo sūnaus, kurie abu sukilo prieš imperatorių Foką, laikais. Jaunesnysis Heraklėjus laimėjo ir įkūrė Bizantijos Heraklėjų dinastiją, kuri valdė nuo 610 iki 711 m.
„Tai retas radinys, kuris suteikia mums svarbios informacijos apie to laikotarpio politinę ir ekonominę istoriją“, – teigė kasinėjimų numizmatas Danny Syonas.
Nors nežinoma, kodėl lobis buvo užkastas, istorija rodo, kad VII a. Hiposas buvo neramus miestas. 614 m. Sasanidų imperijos, apėmusios Iraną ir dalį Artimųjų Rytų bei Centrinės Azijos, armijos įsiveržė į Bizantijos Palestiną. Archeologai skelbia, kad regiono krikščioniškų miestų, įskaitant Hiposą, gyventojai paslėpė savo turtus, kai artėjo užsienio kareiviai.
Šis regionas daugelį metų buvo karo veiksmų židinys. Jeruzalė buvo užimta 614 m., bet bizantiečiai šią teritoriją atkovojo maždaug po 15 metų. 636 m. musulmonų armijos ją vėl užėmė. Šiuo laikotarpiu Hiposas ėmė nykti, o po 749 m. Galilėją ištikusio žemės drebėjimo buvo galutinai apleistas.
„Pirmojoje VII amžiaus pusėje buvo sukaupta daugiausia aukso ir bronzos monetų, – teigia M. Eisenbergas. Taip atsitiko dėl to, kad Sasanidų ir musulmonų užkariavimai tuo metu sukėlė didelį chaosą. – Žmonės buvo išsigandę ir paliko gana daug atsargų, daugiausia monetų.“
Mokslininkai planuoja išanalizuoti naujai rastą lobį, įskaitant monetų peržiūrą, papuošalų dokumentavimą ir išsamius tyrimus, kurie padės įvertinti radinius regioniniame kontekste.
Nors dar per anksti pasakyti, kada lobis bus eksponuojamas, M. Eisenbergas teigia galintis „įsivaizduoti, kad jau rytoj kai kurie muziejai susidomės juo“, rašo „Live Science“.