Anot mokslininko, žodis „Lituam“ paminėtas Paolino Minoritos iš Venecijos parašytoje pasaulio istorijoje „Satirica historia rerum gestarum mundi“. Tai XIV amžiaus rankraštis, kuriame surinktos žinios iš kitų, bet jau neišlikusių šaltinių.
„Tyrimas parodė, kad šaltinis, minintis Lietuvą, turėjo visas prielaidas atsirasti jau VIII amžiuje, o gal ir anksčiau. Labiausiai tikėtina, kad P. Minorita žinias apie Lietuvą paėmė iš neišlikusios Jono Diakono kronikos pradžios, kur turėjo būti pasakojama apie Atilos įsiveržimą į Italiją X–XI a. sandūroje“, – rašo mokslininkas.
Anot jo, tekstas paminėtas kontekste, kur hunų valdovas Atila pasiunčia savo žmones į keturias pasaulio šalis, o viena iš šalių nurodoma ir Lituam – Lietuva: „Post hoc Atila mansit annis V speculatoribus suis missis in IV partes orbis: una pars in Colonia; secunda usque Lituam locata est; tertia in Don fluvii litore; quarta in Iadra civitate Dalmatie“.
Kaip straipsnyje rašo dr. V. Jankauskas, Lietuva čia dar nereiškia valstybės ar civilizacijos, bet „ne tyrai, o konkreti teritorija […]. Taigi mes susiduriame su konkrečia erdve, kurioje turėjo apsigyventi konkretūs gentiniai dariniai“.
Tačiau ne visi istorikai su tuo sutinka. Lietuvos kultūros tyrimų instituto Antikos ir viduramžių kultūros tyrimų skyriaus mokslininko, Humanitarinių mokslų daktaro, docento Dariaus Aleknos teigimu, ši naujiena yra nelabai realistiška.
„Tai yra drąsi hipotezė, bet nelabai realistiška. Galbūt hunai, galbūt Atila ir galėjo žinoti, kad kažkur ten yra toks dalykas kaip Lietuva, bet iš to, kas ten parašyta tame tekste, veikiau tai yra vėlesnio laikotarpio vengrų kronikininko idėja“, – portalui Lrytas sakė dr. D. Alekna.
Jo teigimu, toks tekstas galėtų būti iš XII amžiaus.
Paklaustas, kaip vertina galimybę, kad ateityje dar bus surastas ankstesnis nei 1009 metų Lietuvos vardo paminėjimas, mokslininkas neatmetė tokios galimybės.
„Visai įmanoma, teoriškai. Tik sunku pasakyti, kur tai būtų rasta, nes viską, kas ateina į galvą, mokslininkai jau yra peržiūrėję ir perkratę. Bet viduramžių literatūra toli gražu nėra iki galo ištyrinėta. Tačiau čia sėkmės ir laimės dalykas“, – kalbėjo mokslininkas.
„Svarbu, kad mokslininkai ieško, tiria, domisi, mėgina surasti. Tačiau šitas atradimas yra labai jau hipotetinis“, – apibendrino doc. dr. D. Alekna.
Portalas Lrytas kreipėsi komentarų ir į kitus istoriją tyrinėjančius mokslininkus – ir sulaukus jų komentarų, naujiena bus papildyta.