Lankytojų laukia mokslininkų, mokslo populiarintojų, kūrėjų ir kitų fantastikos mėgėjų pranešimai, įvairios kūrybinės dirbtuvės, stalo ir vaizdo žaidimai bei daug kitokių smagių veiklų. „Lituanicon XXXVI: Kosmosas“ vyks Socialinių mokslų kolegijos pastate (Kalvarijų g. 137E), Vilniuje. Renginys nemokamas!
Kosminės technologijos, nežemiška gyvybė ir senieji kosmovaizdžiai
„Lituanicon“ programa visapusiška ir intriguojanti. Senas kaip pati Visata ateivių klausimas bus aptartas visame pasaulyje pripažintų mokslininkų: čekų astrobiologė ir fantastinių apsakymų kūrėja Julie Nováková pasakos apie nežemiškos gyvybės formas ir joms tinkamas planetas, o amerikietis astrofizikas Sean Raymond pagal dangaus mechanikos principus modeliuos alternatyvias, egzotiškiems gyventojams tinkamas planetų sistemas. Humanitariniu žvilgsniu šią temą papildys filosofas Alfredas Buiko, besidomintis ateivio vaizdinio kismu populiariojoje kultūroje. Vaizduotę išlaisvinantis nežemiškų civilizacijų klausimas įkvepia kūrybai, todėl ateivius ir tolimas planetas festivalio organizatoriai kviečia įsivaizduoti rašymo, piešimo ir lipdymo dirbtuvėse.
Daug dėmesio bus skiriama kosminėms technologijoms. Inžinierius Kostas Sabulis pasakos apie globalios komunikacijos įtaisus ir natūralius radijo spinduliuotės šaltinius kosmose. Tuo tarpu apie karą kosmose ir kosminę ginkluotę spekuliuos geopolitikos mokslų docentas Giedrius Česnakas. Technologinių inovacijų, neuromokslų ir fantastikos sankirtas kartu svarstys VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. Urtė Neniškytė bei naujus fantastinius romanus pristatę rašytojai Justina Kapeckaitė („Sono Electrum“, Alma Littera) ir Antanas Marcelionis („Master Versija 1.1“, savilaida).
Taip pat įdomu patyrinėti kaip senosios civilizacijos suvokė Visatą. Klasikė Elžbieta Žutautaitė pasakos apie Antikos filosofus ir jau tais laikais gają daugelio pasaulių sampratą. Lietuvos etnokosmologijos muziejaus atstovė Gintarė Proscevičiūtė nušvies, kaip Paukščių Takas buvo suvokiamas lietuviškoje etnologijoje bei kokią reikšmę tai turėjo vėlesniems lietuvių kūrėjams. Kalbant apie kosminę kūrybą, neįmanoma pamiršti K. Čiurlionio, besidomėjusio tiek astronominiais atradimais, tiek angelais bei sielų kelionėmis. Apie prieštaras, suderančias jo kūryboje, pasakos muziejininkė Greta Katkevičienė.
„Visada patys stengiamės žaismingai pasižiūrėti į festivalio temą, nes mums svarbi skirtingų prieigos taškų įvairovė, – sako renginio programos koordinatorė Radvilė Musteikytė. – Taigi šiemet festivalyje suderės tiek mokslinė, tiek mitologinė perspektyvos.“
Stalo ir vaizdo žaidimai bei kitos pramogos
Šių metų programa ypač dosni stalo žaidimų entuziastams bei kūrėjams. Į festivalį atvyks tarptautinės stalo žaidimų leidybos įmonės Modiphius Entertainment įkūrėjas Chris Birch, o Povilas Smolskas iš lietuviškos žaidimų kūrimo įmonės Nordcurrent papasakos apie kompiuterinį žaidimą „Chains of Freedom“, kurio veiksmas vyksta fantastiniame distopiniame Rytų Europos krašte. Žaidimų kūrėjai ir mokslininkai susijungs bendrai diskusijai apie įtraukiančias mokslo populiarinimo ir komunikacijos formas.
Kaip ir kasmet, norinčius pailsėti nuo paskaitų džiugins įvairios kitos veiklos. Laukia dvi stalo vaidmenų žaidimų sesijos, taip pat bus įrengta istorinio fechtavimo erdvė, o šauliai mokys išgyvenimo ir karybos įgūdžių. Melomanus vėl stebins epiškos vokalinės muzikos dainininkė Agnė Buškevičiūtė, o meno mėgėjus dailininkės Evelinos Lazdanės–Jarukaitės paroda kosmoso tematika. Taip pat veiks menininkų alėja, bus galima išbandyti stalo žaidimų konkursui pateiktus prototipus, pažaisti vintažiniais arcade aparatais ir išmėginti „BattleTech“ mokslinės fantastikos žaidimus. Kaip ir kasmet, vyks fantastinio apsakymo bei vizualiųjų menų konkursuose dalyvaujančių darbų aptarimas bei apdovanojimai.
„Vienas pagrindinių festivalio tikslų – burti fantastų bendruomenę ir sukurti jos nariams erdvę susitikti bendrose veiklose, išlaisvinti savo kūrybiškumą, paskatinti kurti savitą santykį su naujomis technologijomis. Kosmosas yra tam puikai tinkanti tema, atliepianti mokslinius, meninius ir fantastinius interesus“, – teigia organizatorių komandos vadovas astrofizikas Kastytis Zubovas.
„Lituanicon“ – seniausias Lietuvos fantastų suvažiavimas arba konventas, kasmet sutraukiantis beveik tūkstantį dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Renginys nekomercinis, organizuojamas savanorystės pagrindu ir skirtas burti bendruomenę, populiarinti fantastikos žanrą Lietuvoje, supažindinti auditoriją su literatūros, kino, žaidimų, populiariosios kultūros naujienomis bei fantastinėmis, futuristinėmis idėjomis.