Apie tai kalbamės su Telia skaitmeninės įtraukties eksperte Julija Markeliūne, kuri jau kelerius metus dirba su senjorų ir vaikų skaitmeninio raštingumo programomis.
Kiekviena patirtis – skirtinga
Skaitmeninis raštingumas nėra vienodas visiems. „Tiek senjorai, tiek žmonės su negalia būna labai skirtingi, dalis iš jų nepatiria jokių išskirtinių iššūkių lyginant su bet kuria kita žmonių grupe“ – sako J.Markeliūnė.
Ekspertė pabrėžia, kad kalbant apie žmones su negalia, svarbu vengti bendrų apibendrinimų. „Negalių būna labai įvairių – vienos problemos kyla, jei kalbame apie intelekto negalią, visai kitos – jei kalbame apie fizinę negalią, ar situaciją, kuomet dėl negalios žmonės ilgą laiką nebuvo darbo rinkoje.“
Tokie skirtumai lemia, kad vieniems reikia pagalbos įvaldant ekrano skaitytuvus ar balso valdymą, o kitiems – pasitikėjimo savimi naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis. Telia ekspertės teigimu, tik tada, kai mokymai pritaikomi individualiai, žmonės iš tikrųjų įgauna drąsos.
Skaitmeninė atskirtis – pavojus kasdieniams pasirinkimams
Ekspertės pateikti skaičiai kalba patys už save: tik 24,82 proc. vyresnių nei 55 metų žmonių Lietuvoje turi bazinius skaitmeninius įgūdžius, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 37 proc.
„Todėl pagrindinis pavojus, kuris kyla šiai senjorų daliai – tai skaitmeninė atskirtis ir negalėjimas prisijungti prie svarbiausių paslaugų,“ – pabrėžia J.Markeliūnė.
Ji primena, kad šiandien daugelis kasdienių dalykų – nuo bilieto į renginį iki vizito pas gydytoją – persikėlė į internetą. Tie, kurie nesugeba jais naudotis, rizikuoja likti nuošalyje.
Būtent todėl Telia daugiau nei 15 salonų organizuoja senjorų valandas – laiką, kai darbuotojai išskirtinai dirba su vyresnio amžiaus lankytojais.
„Susitikimų metu mūsų konsultantai kantriai ir aiškiai atsako į visus klausimus – nuo žinučių rašymo ar interneto naršymo iki sudėtingesnių veiksmų, kaip naudotis socialiniais tinklais ar mobiliosiomis programėlėmis,“ – teigia specialistė.
Kiekvienas gali mokytis savo tempu, o tai padeda senjorams įgyti techninių žinių bei pasitikėjimo savimi.
„Intensyviai dalyvaujame ir Ryšių Reguliavimo Tarnybos organizuojamame projekte „Nė vienas nėra pamirštas“, su programa keliaujame po visą Lietuvą ir dalyvaujame tiek teorinėse, tiek praktinėse dalyse: supažindiname senjorus ne tik su internete tykančiais iššūkiais, bet ir su galimybėmis“, – pasakoja pašnekovė.
Skaitmeniniai įgūdžiai – kelias į darbo rinką
Kalbėdama apie žmones su negalia, Telia atstovė pabrėžia, kad svarbiausia padėti jiems įgyti praktinius įgūdžius, reikalingus kasdieniniam ir profesiniam gyvenimui.
„Bendradarbiaujame su SOPA – įdarbinimo tarpininkais, kurie tampa tiltu tarp darbdavių ir žmonių su negalia. Nuo 2023 m. organizavome mokymus SOPA klientams, apmokėme jau tris grupes.“
Šiuose mokymuose dalyviai mokosi naudotis biuruose įprastomis programomis – „Teams“, „Outlook“, „PowerPoint“, „Word“ ir „Excel“. Tai leidžia jiems sustiprinti praktinius įgūdžius, kurie dažnai tampa raktu į savarankiškumą.
„Dalis žmonių su negalia pabrėžia, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių lavinimo mokymų, todėl stengiamės bent dalinai atliepti šį poreikį pakviesdami juos į savo biurus,“ – sako ekspertė.
Tokie susitikimai leidžia pamatyti realų darbo aplinkos ritmą ir mažina nerimą naudojantis technologijomis.
Slaptažodžių saugumas – paprastesnis nei atrodo
Pasak J.Markeliūnės, iki 80 proc. duomenų pažeidimų pasaulyje įvyksta dėl nutekintų ar pavogtų prisijungimų. Tad stiprūs slaptažodžiai – pirmasis gynybos žingsnis.
„Žmonėms, kurie nėra įpratę naudotis technologijomis, paprasčiausia susikurti saugų slaptažodį pasitelkiant kelis lengvai įsimenamus, bet tarpusavyje nesusijusius žodžius ir pridėti skaičių ar specialųjį simbolį,“ – aiškina ji.
Dažniausios klaidos – vienas slaptažodis visoms paskyroms, užrašai ant lapelių, dalinimasis slaptažodžiais su kitais ar jų nekeitimas metų metus.
„Patariama slaptažodį keisti bent kas 6 mėnesius. Tiesa, kad ir kaip daug kalbama apie tai, jog slaptažodyje turėtų būti bent aštuoni simboliai, viena didžioji raidė ir skaičius, statistika vis dar rodo tą patį – tarp populiariausių slaptažodžių išlieka tokie kaip 123456. O pernelyg paprasti variantai, pavyzdžiui, savo vardas ar gimimo data, yra pirmieji, kuriuos išbando sukčiai.“
Todėl net mažas įprotis – sukurti iš pažiūros keistą, bet įsimenamą slaptažodžių frazę – gali tapti dideliu žingsniu saugesnio interneto link.
Universalaus dizaino galia ir kartų bendrystė
Kad internetas būtų patogus visiems, reikia pradėti nuo suprantamų sprendimų.
„Pritaikant internetą senjorams bei žmonėms su negalia, svarbiausia ne tik siūlyti konkrečias priemones – ekrano skaitytuvus ar balso valdymą, – bet ir kurti paslaugas pagal universalaus dizaino principus,“ – pabrėžia J.Markeliūnė.
Tai reiškia paprastą struktūrą, aiškią kalbą ir intuityvią navigaciją – tai, kas padeda tiek regėjimo ar motorikos sutrikimų turintiems, tiek ir vyresniems žmonėms.
„Svarbu pabrėžti ir tai, kad nuo 2025 m. pradėta taikyti Europos prieinamumo direktyva įpareigoja paslaugų teikėjus skaitmeninį turinį pateikti suprantamai ir prieinamai – tai ne tik teisinis reikalavimas, bet ir būtina sąlyga didinant pasitikėjimą bei saugumą internete labiau pažeidžiamos visuomenės grupėms“, – primena specialistė.
„Būkite kantrūs, supraskite, kad visų mūsų mokymosi tempas skirtingas. Informaciją pateikite dalimis ir nesistenkite vienu kartu pademonstruoti visų savo žinių.
Išmokę vieno dalyko teoriškai – iš karto sumodeliuokite ir praktinę situaciją. Aktyviai klausykite ir klauskite, ko konkrečiai reikia tam žmogui, kurį dabar mokote.“
Pasak pašnekovės, tikrosios permainos dažniausiai prasideda ne seminaruose ar projektuose, o šeimoje.
„Atraskite laiko pamokyti savo artimą – dažniau, nei norėtume pripažinti, iš senjorų girdime, kad jiems paprasčiau ateiti į mūsų senjorų valandas, nei sulaukti pagalbos iš vaikų ar anūkų. Mūsų tėvai ar seneliai yra didžiulis turtas, įvertinkime tai ir nešykštėkime jiems savo patarimų.“
Ekspertė siūlo į šį procesą įtraukti ir jaunąją kartą: „Praktinis patarimas – įdarbinkite savo vaikus, kad jie padėtų savo seneliams.
Tokia kartų bendrystė turi daug daugiau naudos nei tik techninių įgūdžių perdavimas. Jaunesni žmonės technologijomis naudojasi kasdien, todėl jiems paprasta paaiškinti pagrindinius dalykus – nuo el. pašto sukūrimo iki slaptažodžių kūrimo.“
Toks mokymasis stiprina šeimos ryšius ir kuria savitarpio pasitikėjimą. „Vaikai išmoksta kantrybės, empatijos ir supratimo, o senjorai įgyja pasitikėjimo savimi ir įgūdžių, kurie leidžia būti savarankiškesniems bei saugesniems internete. Tokia kartų sąveika – vienas veiksmingiausių būdų mažinti skaitmeninę atskirtį.“