Šiandien užtenka vos kelių sekundžių neatsargumo, kad prarastume ne tik pinigus, bet ir duomenis. Kaip atpažinti šias pinkles ir visada būti vienu žingsniu priekyje?
Skubėjimas – pirmasis sukčių ginklas
Skelbimų portalai, socialiniai tinklai ir net pažįstamų rekomendacijos – visa tai tapo įprastomis vietomis pirkti bei parduoti daiktus. Tačiau už patogumo slypi ir kita pusė – vis išradingesni sukčiai, kurie žaidžia žmonių pasitikėjimu ir skuba pasinaudoti menkiausia klaida.
Susiję straipsniai
29-erių kaunietė Adelė dažnai parduoda ir perka daiktus internetu, todėl sako, kad su sukčiais susiduria gana dažnai. Viena situacija, nutikusi prieš kelis mėnesius, jai įstrigo ypač aiškiai.
„Pardavinėjau vieną nešiojamo kompiuterio dalį per Skelbiu.lt. Netrukus sulaukiau skambučio. Iš pradžių situacija atrodė standartinė.
Žmogus paklausė, ar gali nusipirkti konkretų daiktą. Kaip ir daugelis pirkėjų, uždavė standartinius klausimus: kiek laiko naudotas, ar geros būklės, ar galiu kainą nuleisti.
Nors iš pradžių pokalbis nekėlė klausimų, netrukus prasidėjo įdomesnė dalis: pirkėjas įspėjo, kad pats atvažiuoti pasiimti prekės negali, atvyks jo draugas.
Kai daug domiesi, žinai, kad tai dažna sukčių taktika. Tuo metu man raudona šviesa dar neužsidegė“, – prisimena Adelė.
Visgi ji pripažįsta, kad toks skubėjimas kėlė įtarimų. „Juk perkant naudotą daiktą, tikriausiai nori jį įvertinti pats, o ne siųsti bičiulį, kad iš karto paimtų. Man skambinęs vyras argumentavo, esą netrukus išvyks studijuoti į Vokietiją, tvarkosi reikalus ir nespėja visko atlikti pats.“
Adelė teigia, kad jai anuomet ši situacija atrodė neįprasta, tačiau apgavystės dar neįžvelgė.
Žadėjo, kad pinigai pakeliui
Pokalbis tęsėsi, o kitame ragelio gale esantis vyriškis pareiškė pasiruošęs įsigyti kompiuterio detalę.
„Paklausiau, kaip pirkėjas sumokės už prekę. Pasidalinus sąskaita, iš karto, dar nepasirodžius draugui atsiimti pirkinio, pranešė, kad pervedė pinigus ir kaip įrodymą atsiuntė ekrano nuotrauką, kurioje matomas Swedbank pervedimas“, – sako Adelė.
Vis dėlto, nepaisant atsiųstos nuotraukos, pinigai į sąskaitą taip ir neįkrito. Skambinęs žmogus ramino – esą taip nutinka dažnai, pavedimai ne visada pasiekia gavėją iš karto. Tuo pačiu pridūrė, kad jo draugas jau pakeliui, netrukus atvyks pasiimti pirkinio.
„Supratau, kad kažkas ne taip: daromas spaudimas, nors pinigų negavau. Pasakiau: atsiprašau, kol pinigų negausiu, prekės neduosiu. Tuomet pirkėjas dingo.“
Pasikartojantys scenarijai išduoda sukčius
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Nutraukęs vieną pokalbį, sukčius netrukus bandė laimę iš naujo.
„Parduodu skirtingas prekes vienu metu, todėl sulaukiu nemažai užklausų. Sekančią dieną gavau skambutį iš kito numerio dėl kito produkto. Balsas pasirodė pažįstamas, o istorija – beveik identiška: žmogaus ant dienų laukia studijos, tik šįkart pasakė šiek tiek kitą versiją – kad vyks mokytis ne į Vokietiją, o į Švediją“, – prisimena Adelė.
Šįkart abejonių dėl pašnekovo tikslų nekilo. „Iš karto mintyse sujungiau, kas yra kas. Paklausiau, kodėl pakeitė savo kelionės kryptį, ir pokalbis labai greitai nutrūko“, – dalijasi mergina.
Adelės istorija puikiai atskleidžia, kad sukčiai nebijo kartoti tų pačių scenarijų, nes vis atsiranda žmonių, kuriems tokia istorija – nauja. Skirtingas numeris, šiek tiek pakoreguota „pasaka“, bet esmė lieka ta pati.
Šis pasikartojimas – ne silpnybė, o taktika. Kuo daugiau bandymų, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas pasimes, skubės ir patikės. Todėl budrumas tampa geriausiu skydu.
Adelės pavyzdys primena, kad vienas „ne“ gali apsaugoti ne tik pinigus, bet ir ramybę.
Pataria, kaip atpažinti sukčius
Telia kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis teigia, kad skubėjimas – itin dažna sukčių taktika.
„Labai dažnai sukčiai įspėja nieko nesakyti artimiesiems arba skubina atlikti kokį nors veiksmą. Dažnai siūlosi padėti – pvz. perduodant kompiuterio valdymą, įdiegiant kokią nors programėlę ir pan. Tai prieš darant kažkokį tai veiksmą, susijusį su finansais, ar „pagalba“ – visada pasitarti su artimaisiais.“
Būtent izoliacija yra viena mėgstamiausių sukčių strategijų. Jie žino: jeigu žmogus pasitars su šeima ar draugais, šie dažniausiai perspės, kad situacija įtartina. Todėl prašoma tylėti, slėpti, skubėti – tik tam, kad nebūtų jokios galimybės įjungti kritinio mąstymo.
Ekspertas pažymi, kad dažniausios ilgapirščių schemos yra gana nuspėjamos. „Sukčiavimo žinutės ar skambučiai pasiekia žmones per įvairias platformas – SMS, Viber, Telegram ir panašiai.
Taip pat pasitaiko sukčių reklamų ar užvaldytų svetainių. Kadangi internete gausu nutekėjusių duomenų, jiems dažnai pakanka turėti tik vardą, pavardę ar telefono numerį – to užtenka, kad pradėtų ataką.“
Atliekant tyrimus pastebime, kad nemažai el. paštų yra užvaldyti sukčių. Jie mato visą informaciją ir pagal ją konstruoja naujas apgaules“, – sako ekspertas.
Tokie šablonai kartojasi, tik detalės vis pakeičiamos. Todėl svarbu suprasti: jeigu vienas žmogus gauna įtartiną žinutę, tą pačią dieną tūkstančiai kitų gali gauti tą pačią istoriją – tik su kitais vardais ar sumomis.
Ką daryti patekus į pinkles?
Kodėl tokios apgaulės vis dar veikia, nors apie jas kalbama tiek daug?
„Dažniausiai žmonės pernelyg pasitiki savimi ir tuo, ką girdi. Kaip ir rinkimuose – viskas atrodo įtikinamai, todėl kritinio mąstymo kartais pritrūksta, o pasitikėjimo aplinkiniais – per daug“, – pastebi D. Povilaitis.
Ekspertas primena, kad atsargumas turi tapti įpročiu.
„Jeigu ką nors perkame iki šiol nematytoje internetinėje parduotuvėje, pirmiausia būtina pasižiūrėti atsiliepimus, įvertinti, ar svetainė nekelia įtarimo. Svarbiausia – neprarasti budrumo. Aktyviai naudojantis internetu, reikia suprasti, kad tikimybė tapti sukčių taikiniu yra labai didelė, todėl verta elgtis atsakingai.“
O ką daryti, jei kyla įtarimas, kad patekote į sukčių pinkles?
Pasak D. Povilaičio, svarbu nedelsti ir veikti konkrečiai. „Pirmiausia – patikrinkite savo el. paštą, įsitikinkite, ar įjungtas dviejų veiksnių autentifikavimas, pakeiskite slaptažodžius, pažiūrėkite, ar nebuvo įtartino aktyvumo.
Jei kyla abejonių, verta peržiūrėti, ar nėra foninių prisijungimų ar suteiktų teisių nežinomiems vartotojams.
Dar vienas svarbus žingsnis – prevenciškai užblokuoti galimybę paimti kreditą Lietuvos banko (LB) svetainėje. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar internetinėse paslaugose neatsirado keistų pakeitimų ar naujų prisijungimų.
Be to, finansinėse sąskaitose nelaikykite didesnių pinigų sumų. Jas saugiau laikyti terminuotuose indėliuose ar kituose formatuose, kad prieiga prie jų nebūtų galima iš karto“, – pataria saugumo specialistas. Neatsargus elgesys internete, skubėjimas ir pasitikėjimas gražiomis istorijomis – tai trys dalykai, kuriais sukčiai naudojasi kasdien.
Žinoti šiuos patarimus – svarbu, bet dar svarbiau juos taikyti. Kiekvieną kartą, kai kas nors atrodo „per gerai, kad būtų tiesa“, verta sustoti, įkvėpti ir pagalvoti – ar tikrai tai pasiūlymas, o ne spąstai.