Didžiausio atgarsio priešiškoje erdvėje sulaukė rugsėjo 10 d. Lenkijos oro erdvę pažeidusių Rusijos bepiločių orlaivių incidentas. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šį įvykį įvardijo kaip dar vieną nepagrįstą NATO kaltinimą Rusijai, o propagandinėje erdvėje plačiai skleista versija, jog tai galėjo suplanuoti pati Ukraina, norėdama išprovokuoti karą tarp NATO ir Rusijos.
Panašus naratyvas buvo pakartotas ir po rugsėjo 13 d. Rumunijos oro erdvės pažeidimų. Teigta, kad Ukraina sąmoningai leidžia dronus į Rumuniją ir Lenkiją, siekdama gauti daugiau finansinės paramos iš Vakarų.
NATO paskelbus apie „Eastern Sentry“ misijos pradžią, propagandinėje erdvėje šis sprendimas buvo interpretuotas kaip tiesioginė grėsmė Rusijai. Šiomis žinutėmis siekta sustiprinti naratyvą apie tariamą NATO agresiją bei įtikinti vidinę auditoriją, kad Rusija tik gynybiškai reaguoja į Vakarų veiksmus.
Susiję straipsniai
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad „NATO de facto dalyvauja šiame kare“ su Rusija. Tą pačią žinutę pakartojo ir Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris teigė, jog tai reiškia „neišvengiamą karą tarp NATO ir Rusijos“.
Rugsėjo 17 d., Estijai paskelbus, kad trys Rusijos naikintuvai „MiG-31“ pažeidė Estijos oro erdvę, Kremlius tokius pranešimus vadino „isterija“. Rusijos žiniasklaidoje šie pareiškimai buvo pateikti kaip NATO „dezinformacijos kampanijos dalis“, kurios tikslas dirbtinai kelti įtampą Baltijos jūros regione.
Rugsėjį priešiška informacinė veikla daugiausia buvo sutelkta į NATO oro gynybos pajėgumų menkinimą ir Ukrainos vaizdavimą kaip provokacijų iniciatorės. Tokiais naratyvais siekta mažinti pasitikėjimą NATO patikimumu ir stiprinti Kremliaus skleidžiamą žinutę apie tariamą Aljanso karą su Rusija.