„Karo metu tai nėra lengva, tačiau būtų puiku Ukrainoje įrengti bent jau galutinio surinkimo ir bandymų, o galbūt ir dalinės gamybos patalpas“, – sakė bendrovės „Saab“ vadovas.
M. Johanssonas pareiškė, kad, sudarius susitarimą su Ukraina, „pajėgumų poreikis išaugs maždaug dvigubai“, nors „Saab“ šiuo metu investuoja į gamybos pajėgumų didinimą Brazilijoje, kad galėtų pagaminti apie 20–30 naikintuvų „Gripen“ per metus. Jis taip pat pridūrė, kad „Saab“ pajėgumus sieks plėsti ne tik Brazilijoje, taip pat galbūt Kanadoje ir kitose Europos šalyse.
M. Johanssonas taip pat pažymėjo, kad viena iš galimybių finansuoti gamybą – panaudoti dalį įšaldyto Rusijos turto.
„Būtina rasti sprendimą dėl finansavimo, kuris dabar svarstomas politiniu lygmeniu: kokią dalį finansavimo ir rizikos prisiims Švedija, kokią dalį galima pasidalyti nedalyvaujant kitoms šalims, o kokia dalis gali būti panaudota iš konfiskuoto Rusijos turto. Tai dar nėra visiškai aišku“, – pažymėjo jis.
Agentūros „Agency Partners“ aviacijos ir gynybos analitikas Sashas Tusa teigė, kad „Saab“ turi „daugiau galimybių padidinti apimtis nei daugelis kitų“. Jis pridūrė, kad naikintuvų „Gripen“ gamyba pasiekė aukščiausią tašką – apie 18 orlaivių per metus, o „Saab“ šiuo metu pagamina „šiek tiek daugiau nei pusę šio skaičiaus“.
„Sunkiausia neapsiriboti istoriškai aukštu gamybos lygiu“, – tvirtino sakė jis.
Šią savaitę Ukraina ir Švedija pasirašė preliminarų susitarimą, pagal kurį Kyjivui bus pristatyta 100–150 naujos modifikacijos naikintuvų „Gripen“. Tiesa, tai preliminarus susitarimas, bet ne visavertė sutartis su aiškiomis apimtimis, terminais ir sąmatomis.
Pasak Švedijos ministro pirmininko, šiai sutarčiai visiškai įvykdyti prireiks 10–15 metų.
Tuo pat metu prezidentas V. Zelenskis teigė, kad pirmieji lėktuvai gali būti pristatyti jau kitais metais. Kartu ekspertai pažymi, kad tokiu atveju gali būti kalbama apie naudotus lėktuvus.