Senovinėje Olbijos vietovėje, kuri apie 350 m. pr. m. e. buvo įkurta kaip įtvirtinta graikų gyvenvietė, o dabar yra pietų Prancūzijoje, buvo atrasta daugiau nei 160 degintinių kapų. Senovės graikų geografas Strabonas minėjo, kad Olbija buvo masaliečių – netoliese esančios Masalijos (šiuolaikinio Marselio) gyventojų – miestas. Kai 49 m. pr. m. e. Julijus Cezaris užėmė Marselį, Olbija tapo romėnų miestu, kuriame vyravo prekyba ir terminės vonios.
Visi degintiniai kapai datuojami Olbijos romėnų laikotarpiu – tarp I ir III a. – ir rodo, kaip tuo metu žmonės elgėsi su savo mirusiaisiais, kaip teigiama spalio 29 d. Prancūzijos nacionalinio prevencinės archeologijos (INRAP) tyrimų instituto pareiškime.
Daugelio mirusiųjų kremavimo procesas prasidėdavo, kai giminaičiai mirusiojo kūną padėdavo ant medinio stovo, pastatyto virš kvadratinės duobės. Pasak INRAP, laužo karštis sukeldavo stovo griūtį, o kaulai išbaldavo, išsikraipydavo ir sutrūkinėdavo. Stikliniai daiktai lydydavosi, bronziniai dirbiniai deformuodavosi, o keramika pasidengdavo suodžiais.
„Olbijos išskirtinis bruožas yra tai, kad daugumą [kapų] supa vamzdžiai, skirti skystoms aukoms (vynui, alui, midui) – kad pagerbtų mirusiuosius ar užtikrintų jų apsaugą“, – teigiama pranešime.
Šie aukojimo vamzdžiai buvo pagaminti iš perdirbtų amforų, kurios kyšodavo iš kapo net ir po to, kai jis būdavo uždengtas čerpėmis ir užpiltas žemėmis. Vamzdžiai leido šeimoms aplankyti savo artimuosius ir simboliškai juos „pamaitinti“ romėnų švenčių, skirtų mirusiesiems, metu – pavyzdžiui, per Feraliją (vasario 21 d.) ir Lemuraliją (gegužės 9, 11 ir 13 d.).
Olbijoje kai kurios kremavimo laužavietės buvo paverstos tiesiogiai į laidojimo vietas, o kitos buvo iš dalies arba pilnai ištuštintos. Tačiau nors tipiškas romėnų paprotys buvo prieš juos palaidojant surinkti kaulų likučius į ąsočius, keramines arba akmenines urnas, Olbijoje daugelis kaulų buvo sukrauti į mažas krūveles arba sudėti į greitai suyrančius indus – o tai, anot INRAP, gali rodyti socialinius arba kultūrinius skirtumus tarp miesto gyventojų.
„Šie atradimai mums primena, kad senovės laidojimo apeigos buvo turtingos, įvairios ir turinčios daugybę reikšmių, iš kurių kai kurios iki šiol lieka paslaptingos“, – sako mokslininkai.
Parengta pagal „Live Science“.