Tokį pareiškimą Ukrainos radijui pateikė Ukrainos savanorių armijos atskiro dronų dalinio vadas Ašotas Arutiunjanas. Jo teigimu, jei karo veiksmai tęsis, taip pat atsiras UGV (antžeminės robotizuotos sistemos), kurie visiškai automatiniu režimu numušinės skraidančius dronus. O didesnės baterijų talpos leis dronams skristi toliau ir ilgiau.
„Tai tiesiog padidins „žudymo zoną“. Priminsiu, kad didelis „žudymo zonos“ padidėjimas lemia tai, kad pėstininkai negali jos kirsti, atitinkamai, frontas sustingsta“, – paaiškino jis.
Jei bus paskelbtos paliaubos, tai reikš giluminių smūgių draudimą, pabrėžė A. Arutiunjanas. Tada visas intelektualinis potencialas, dirbęs prie tokių smūgių, pereis į kovos liniją.
„Ne tik padidės „ žudymo zona“, bet ir atsiras dar 100–150 km „pilkosios zonos“, kur žmonės ir mašinos iš principo galės judėti, bet sustoti ir ten nieko laikyti negalės. Nes vos tik žvalgybinis dronas aptiks, kad ten yra kokia nors dėžė su šaudmenimis, ten atskris dronas su 100 kg sprogmenų ir tiesiog viską išsprogdins“, – pridūrė vadas.
Kas laimi dronų kare?
Pasak A. Arutiunjano, klausimas dėl pranašumo dronų kare priklauso nuo srities. Jei kalbama apie dronus iki 50 km, tai pirmauja okupantai. Tuo tarpu Ukraina pirmauja iki 30 kilometrų.
„FPV – daugiau ar mažiau lygybė. FPV su optiniu pluoštu – manau, rusai. Jei kalbame apie kokius nors strateginius smūgius, tai mes turime veiksmingus giluminius smūgius, bet rusai jų daro tiesiog be galo daug. Ir čia jau kyla klausimas dėl smūgio tikslumo ir kaip skaičiuoti. Tai yra, jei Kyjive dronas pataikė į devynių aukštų pastatą, tai čia smūgis ar ne? Jei mes smogiam naftos perdirbimo gamykloms, o jie – miestams, tai kaip... Jei smogiama miestams, tai pasiekia 90 proc. efektyvumą. O norint pataikyti į naftos perdirbimo gamyklą, reikia dar pasistengti. Todėl palyginimas čia nėra labai teisingas“, – konstatavo karys.
Parengta pagal „Unian“.