„Manau, kad tai genialus dizainas, – sako Eberhardas Zanggeris iš Luwianų studijų fondo: ne pelno siekiančios organizacijos, įsikūrusios Šveicarijoje. – Pasitelkus labai nedaug linijų, pasakojama labai sudėtinga istorija.“
„Ain Samiya“ taurė yra apie 8 centimetrų aukščio. Ji buvo rasta prieš 55 metus senovinėje kapavietėje, esančioje už keleto kilometrų į šiaurės rytus nuo Ramalos, Derlingojo Pusmėnulio vakariniame gale – regione, kuriame klestėjo senovės civilizacijos.
Ant taurės pavaizduotos dvi scenos. Pirmojoje didelė gyvatė pakyla ir susiduria su chimera, turinčia žmogaus liemenį ir gyvūno kojas, ir kuri stovi virš mažo gėlių formos rato. Antrojoje gyvatė guli ant žemės po daug didesniu gėlės formos ratu su šypsančiu veidu. Ratą veikiausiai laiko dvi pilnai humanoidinės figūros – nors šiandien matoma tik viena, nes taurė yra sulaužyta.
Aštuntajame dešimtmetyje archeologai spėjo, kad abi scenos yra iš Enūma Elišo – babiloniečių pasaulio sukūrimo mito, kuriame pirminė būtybė Tiamat mūšyje yra nugalima dievo Marduko, kuris Tiamat kūną paverčia dangumi ir žeme. Tačiau pasak E. Zanggerio, kiti tyrinėtojai nurodė šios idėjos trūkumus. Ne tik kad ant taurės nėra mūšio scenos, bet dar ji buvo ir pagaminta maždaug 1000 metų prieš tai, kai pirmą kartą buvo užrašytas Enūma Elišas.
Dėl to kiti tyrinėtojai pasiūlė alternatyvias interpretacijas – pavyzdžiui, kad taurė simbolizuoja naujųjų metų gimimą ir senųjų metų mirtį.
Tačiau E. Zanggeris ir jo kolegos – nepriklausomas tyrėjas iš Toronto Danielis Sarlo ir Ciuricho universiteto Šveicarijoje tyrėja Fabienne Haas Dantes – mano, kad tiesai artimesnis yra pirminis aiškinimas. Jie teigia, kad scenos iš tiesų vaizduoja pasaulio ir kosmoso susidarymą, tačiau jos kilusios iš kur kas senesnės nei Enūma Elišo pasaulio sukūrimo istorijos.
E. Zanggerio komandos nuomone, pirmojoje scenoje vyrauja chaosas. Chimera simbolizuoja silpną dievą, susiliejusį su gyvūnais. Po jos kojomis esantis mažas gėlės formos ratas simbolizuoja bejėgę Saulę. Visą šį chaosą valdo monstriška gyvatė. Tačiau antrojoje scenoje iš chaoso taikiai iškyla tvarka. Dievai buvo atskirti nuo gyvūnų ir tapo galingais humanoidiniais personažais. Jie laiko vienodai galingą Saulę „dangiškojoje valtyje“, o tai rodo, kad dangus dabar yra atskirtas nuo Žemės. Nugalėta monstriška chaoso gyvatė guli po Saule.
E. Zanggeris atkreipia dėmesį, kad esama kitur Derlingojo Pusmėnulio regione rastų dantiraštinių tekstų, kurie yra panašaus amžiaus kaip ir taurė ir kuriuose aprašoma, kaip dievai atskyrė dangų nuo žemės. Taigi, žinome, kad šio regiono gyventojai jau buvo sukūrę pasakojimus apie pasaulio sukūrimą tuo metu, kai buvo pagaminta taurė. „Tačiau neįtikėtina taurės ypatybė yra tai, kad dabar turime vaizdą, kaip jie įsivaizdavo šį sukūrimą“, – sako jis.
Nepriklausomas tyrėjas iš Nyderlandų Janas Lismanas nėra įsitikinęs šia interpretacija. „Tai, kas gali būti pavaizduota, yra kasdienis Saulės judėjimas“, – sako jis. – Bet tikrai ne „kilmė“ ar „chaosas“.
Silvia Schroer iš Berno universiteto Šveicarijoje yra labiau linkusi sutikti su galimybe, kad taurė vaizduoja pasaulio sukūrimą. Tačiau ji mato problemų kituose naujosios analizės aspektuose.
E. Zanggeris ir jo kolegos teigia, kad kai kurie vaizdai ant „Ain Samiya“ taurės – pavyzdžiui, milžiniška gyvatė – pasirodo senovės kosmologinėse istorijose iš viso Derlingojo Pusmėnulio ir aplinkinių regionų. Jie teigia, kad tai rodo gilų ryšį tarp visų šių pasaulio sukūrimo mitų, o tai leidžia manyti, kad jie visi gali būti kilę iš vieno, dar senesnio mito. Remdamiesi šia prielaida, jie atkreipia dėmesį, kad panaši į taurėje pavaizduotą dangaus valtis yra išraižyta ant 11 500 metų senumo Göbekli Tepės vietovės, esančios šiaurės vakaruose nuo Derlingojo Pusmėnulio, stulpo. „Tai 7000 metų anksčiau nei taurė“, – sako E. Zanggeris.
Tačiau S. Schroer mano, kad pernelyg spekuliatyvu teigti, jog visos šio regiono pasaulio sukūrimo istorijos yra taip giliai susijusios. „Net jei yra panašumų, ne visada galima įrodyti įtaką“, – sako ji.
Tyrimas publikuotas žurnale „Journal of the Ancient Near Eastern Society „Ex Oriente Lux“.
Parengta pagal „New Scientist“.