Interaktyvių sprendimų kūrimu įvairiose srityse užsiimanti „InGame“ įmonė plačiai taiko VR ir AR suteikiamas naudas, o tam pasitelkia ir praktinius pavyzdžius.
Vis dėlto pirmiausiai gali iškilti elementarus klausimas – kuo skiriasi ir kuo yra panašios VR ir AR technologijos?
„Pagrindinis šių technologijų skirtumas yra tas, kad VR įgalina žmogų persikelti į visiškai virtualią aplinką – užsidėjus virtualios realybės akinius, pasislepia visi išoriniai dalykai ir žmogus pilnai panyra į fantastinį pasaulį.
AR technologija yra patirtis, realioje aplinkoje egzistuojančius objektus papildanti interaktyviais grafikos elementais ar personažais – tam užtenka telefono ar planšetės“, – teigė interaktyvių technologijų įmonės „InGame“ projektų vadovas Algirdas Noreika.
Šiuo metu InGame ir jų partnerių kurtus VR ir AR sprendimus Lietuvoje galima išbandyti Žiemgalos muziejuje (dvi atskiros VR patirtys – „T. Grotuso apsilankymas Vezuvijuje“ ir „T.Grotuso laboratorija“), Panevėžio Skaistakalnio parke („J. Čerkeso-Besparnio papildytos realybės (AR) turas“) bei J.T. Vaižganto ir knygnešystės muziejuje („Interaktyvus lobiavimo AR žaidimas“).
Šios interaktyvios, o kartu ir edukacinės pramogos skatina pažinimą, kūrybiškumą, stiprina socialinį ryšį, bei palengvina informacijos įsimenamumą.
„Virtuali realybė gali žmogų labai įtikinamai įtraukti, į virtualius, visiškai išgalvotus pasaulius ir papasakoti nuostabias fantastiškas istorijas. Tai gali būti magiškas pasakų pasaulis, Žiulio Verno aprašytas, legenda tapęs povandeninis laivas „Nautilius“ ar svarbūs istoriniai momentai, kurių suvokimui ir įsivaizdavimui būtina nusikelti į virtualią praeitį.
Pagrindinė šių technologijų nauda yra ta, kad jos suteikia galimybes pajusti labai įdomią ir unikalią patirtį, istoriją ar pasakojimą kokybiškos muzikos, garsų ir vaizdo pagalba perteikti tikroviškai, įtikinamai ir tokiu būdu sukelti žmogui teigiamas ir įsimintinas emocijas“, – pridūrė A.Noreika.
Tuo metu papildyta realybė (AR) gali padėti mums žvelgti į istoriją per šių dienų perspektyvą ar net suteikti pagalbos elementariose gyvenimiškose situacijose.
„Papildytos realybės pagrindinė vertė yra ta, kad mes galime papildyti realiai egzistuojančius kultūrinius, istorinius objektus, ekspozicines erdves naujais, interaktyviais, meniniais elementais, papildoma informacija – tarytum uždėti virtualų, informacinį vaizdų, garsų ir interaktyvių elementų sluoksnį. Kaip pavyzdys – iš istorijos žinome, kad Kauno pilis buvo stačiakampė, bet dabar yra išlikęs tik vienas jos bokštas. Žmogus žvelgdamas į dabartinį Kauno pilies vaizdą pro savo telefono kamerą papildytos realybės pagalba gali nusikelti į istorinius laikus ir išvysti pilnai atstatytą Kauno pilį, žygiuojančius karius, degančius fakelus ir plėvesuojančias vėliavas.
Papildyta realybė visą šią audiovizualinę informaciją perteikia įtraukiančiai ir sugretina ją su dabar egzistuojančiais istoriniais objektais.
Virtualios ir papildytos realybės technologijos gali būti sėkmingai taikomos ne tik istorinėms edukacijoms, bet ir versle. Su papildyta realybe galime palyginti ar pristatyti tam tikrus produktus. Pavyzdžiui, virtualiai pasimatuoti skirtingus drabužius ir pasižiūrėti, kaip tie drabužiai atrodo.
Dar vienas įdomus pavyzdys – AR priemonių pagalba virtualiai pasistatyti baldus savo kambaryje, pažiūrėti, kaip jie atrodys, pasitikrinti dizainą, pasibandyti skirtingus spalvinius variantus. Toks vizualizavimo ir planavimo įrankis yra labai lankstus ir padeda klientui daug lengviau priimti interjero pokyčių sprendimus“, – samprotavo „InGame“ projektų vadovas.
Tokiu būdu, papildyta realybė leidžia parodyti produktų veikimą, savybes. Prieinamumas su papildoma realybe yra labai didelis, nes patirčiai išbandyti pakanka mobilaus telefono.
Virtualios realybės sprendimai verslui suteikia galimybes efektyviau apmokyti savo darbuotojus naudotis tam tikra sudėtinga įranga. Kaip pavyzdys, tokios kompanijos, kaip Thermo Fisher Scientific ar FL Technics taiko virtualią realybę sudėtingos įrangos ar lėktuvų priežiūros apmokymams.
Norint išbandyti Virtualios realybės sprendimus tereikia specializuotų akinių, kurie bus suteikti norimos išbandyti pramogos vietoje. Tuo metu papildomai realybei užtenka vos išmaniojo telefono.
„Mes kiekvienas rankoje turime papildytą realybę. Užtenka telefone atsidaryti nuorodą ir per telefono ekraną stebėti, kaip prieš akis transformuojasi pasaulis“, – tęsė A.Noreika.
Lietuvoje, muziejų edukacijose vis dažniau rengiami praktiniai užsiėmimai yra ypač populiarūs tarp moksleivių, nes technologijų pagalba sukurti personažai bei originalus istorijos atvaizdavimas padeda kur kas lengviau ją įsiminti.
„Tai interaktyvios, įtraukiančios edukacijos formos. Ypač patinka vaikams, nes jie mėgsta įvairius žaidimus, personažus, ir be abejo naujas technologijas. Vaikai viską greitai įsisavina“, – teigė specialistas.