Augalai be tradicinės žemdirbystės
Viena iš perspektyviausių inovacijų – kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos, leidžiančios auginti daržoves net ten, kur tradicinė žemdirbystė neįmanoma.
„Tokios sistemos gali veikti net povandeniniuose laivuose, taikos palaikymo misijose ar stichijų nusiaubtose zonose“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė.
Šiltnamiai, vertikalieji ūkiai ar konteineriuose įrengtos auginimo sistemos užtikrina patikimą, vietinį ir prognozuojamą šviežių produktų tiekimą. Tai sumažina konvojų poreikį, mažina atakų riziką ir daro logistiką sklandesnę.
Pasak mokslininkės, tuo pačiu mažėja atakų rizika, logistika tampa efektyvesnė bei saugesnė. „Tokiose vietose izoliuotos konstrukcijos su dirbtiniu apšvietimu ir klimato kontrole vis tiek gali veikti ir reguliariai duoti derlių. Šiuolaikinėms ginkluotosioms pajėgoms, kurios logistiką laiko strategine, bet silpna grandimi, galimybė „auginti ten, kur vartojama“ yra labai prasminga“, – sako mokslininkė.
Kodėl šviežias maistas svarbiau nei daviniai?
Šiose sistemose užaugintos daržovės yra reikšmingos maistinės vertės – jos palaiko karių imunitetą, žarnyno sveikatą ir padeda atsigauti po streso. Be to, šviežias maistas turi ir psichologinę reikšmę: jis primena įprastą gyvenimo ritmą ir suteikia saugesnį jausmą, ko negali pakeisti ilgai negendantys daviniai.
Valstybės mastu tokios sistemos tampa pilietinės gynybos ir strateginio atsparumo dalimi – jos mažiau pažeidžiamos sausros, potvynių ar sabotažo. Be to, jas galima darniai integruoti į miestų aplinką: ant stogų, požemiuose ar pramoniniuose rajonuose, naudojant atsinaujinančią energiją.
„Kraštutiniais atvejais sistemos galėtų būti įrengtos sustiprintuose bunkerių ar tunelių kompleksuose, kad būtų užtikrintas pagrindinis šviežių produktų tiekimas“, – teigia doc. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė.
Mobilūs ūkiai – sprendimas kariuomenei ir civiliams
Gal netikėta, bet ši idėja ir sprendimas nėra nauji. Dar Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais vyriausybės ragino žmones kurti „pergalės sodus“ ar „maisto sodus gynybai“. Tokia iniciatyva padėjo sumažinti spaudimą nacionalinėms maisto sistemoms, atlaisvinti pramoninę gamybą frontui ir kartu palaikyti civilių sveikatą. Šiandien kontroliuojamos aplinkos daržininkystės sistemos yra iš esmės tos pačios idėjos tęsinys, pasitelkus aukštąsias technologijas.
Didelis jų privalumas – mobilumas. Daugelis sistemų yra modulinės ir įrengiamos jūriniuose konteineriuose ar surenkamuose moduliuose. Automatizuoti vertikalieji ūkiai su pažangiomis valdymo sistemomis ir, kai kuriais atvejais, robotika, dar labiau sumažina darbo sąnaudas.
Konteineriniai ūkiai su hidroponinėmis ar aeroponinėmis sistemomis, LED apšvietimu ir klimato kontrole gali būti greitai perkelti ten, kur jų labiausiai reikia. Tai leidžia stabilizuoti maisto tiekimą konfliktų ar stichijų zonose.
Tokios sistemos naudojamos ir veteranų reabilitacijoje – daržininkystė padeda atkurti įprastą rutiną, mažina įtampą ir suteikia prasmingos veiklos.
Tyrimų platforma ir ateities vizija
Kontroliuojamos aplinkos sistemos yra ir mokslinių tyrimų laboratorija: jose analizuojama, kaip augalai reaguoja į skirtingą apšvietimą, trąšas ar stresą. Tai padeda kurti atsparesnes veisles ir optimizuoti derlių.
„Vis dėlto ši technologija turi ribas – nemažos energijos sąnaudos, investicijos ir techninis sudėtingumas. Todėl ji labiausiai pritaikyta aukštesnės vertės augalams – lapinėms daržovėms, pomidorams, uogoms. Be to, šių sistemų naudojimą reikėtų suprasti kaip strateginį priedą, didinantį atsparumą ir lankstumą, o ne kaip visišką tradicinės žemdirbystės pakeitimą“, – pažymi mokslininkė.
VDU Žemės ūkio akademijos tyrėjai siekia, kad tokiose sistemose užauginta produkcija būtų ne tik maistinga, bet ir ilgai negestų, kad trąšos būtų organinės, o vanduo – surinktas lietaus. Ateityje planuojama kurti naujas daržovių veisles, pritaikytas būtent šioms sistemoms.