Kaip rašė knygos apie akademiką autorius Jonas Rudokas, „vadovaudamas akademijai, J. Požela daug kur tęsė gerąsias tradicijas, įtvirtintas savo pirmtako. Tai akademijos, kaip nacionalinio mokslo centro, kaip Lietuvos intelektualų, mokslinės kūrybinės bazės, išlaikymas ir plėtra, parama jau susiformavusioms ir naujai atsirandančioms mokslo mokykloms, mokslo ir gamybos ryšių stiprinimas, mokslininkų darbo sąlygų gerinimas – nauji pastatai, laboratorijos, aparatūra, aktyvus mokslo populiarinimas visuomenėje.“
Akademikui turime dėkoti ir už tai, kad, tęsiant pirmtako Juozo Matulio pradėtus darbus, jam pavyko išsaugoti LMA tautiškumą, sumaniai ugdant lietuvišką mokslinę inteligentiją.
Kaip prisimena J. Požela, „pirmaisiais pokario dešimtmečiais daug jaunų gabių mokslininkų važiavo į Rusijos, Ukrainos mokslo centrus ir grįžę į Lietuvą, greitai tapo akademikais. Laikas parodė, kad tokia J. Matulio strategija buvo teisinga, atsigynėme nuo atvykėlių, todėl mūsų akademija ir buvo lietuviška, kitokia nei Latvijos, į kurią privažiavo daug nutautėjusių latvių iš Rusijos ir tikrųjų rusų.“
Prisimenant šią neeilinę sukaktį galime džiaugtis ir didžiuotis, kad akademiko J. Poželos darbus ir sėkmingai įgyvendino, ir naujomis idėjomis praturtina kiti LMA vadovai.
2025 m. gruodžio 9 d. (antradienį) 15 val. LMA (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks atminimo popietė „Lietuvos mokslų akademijos prezidentui Jurui Poželai – 100“. Įėjimas laisvas.