„Call of Duty: Black Ops 7“ apžvalga: blogiausias metų žaidimas – ir čia dar komplimentas

Ar matėte kada nors siužetinę kampaniją, kurią kūrėjai verstų žaisti išskirtinai tik tinkle ir tik su kitais žaidėjais? Na taip, yra visokių žaidimų – pavyzdžiui, „It Takes Two“ – bet čia jo neskaičiuojame. Kalbame apie „Call of Duty“ ar kitų šaudyklių siužetinę kampaniją. Jei ne, dabar jau pamatėte. „Black Ops 7“, jei norime tik naujo siužetinės kampanijos užtaiso, mus pasitinka tokiu meniu, kuris primena pasiruošimus tinklo mačams. Kūrėjai šiuos režimus traktuoja identiškai. Dar daugiau – vienas žaisti negali. Tiksliau, jei pasiknisi meniu – gali, bet žaisti vienam šis režimas tiesiog nesukurtas, nes žaidėjas negauna jokių personažų, kuriuos valdytų kompiuteris – esi vieni žaidime, kuris taip sukurtas, kad jį žaistų keturi žaidėjai arba bent jau daugiau nei vienas. Ką darome tada? Nieko, žaidžiame su bet kuo iš viso pasaulio, ypač jei neturime dar trijų draugų, kurie būtų nusiteikę pakankamai mazochistiškai, kad drauge su mumis švaistytų pinigus šiam žaidimui, o dar vėliau – ir gaištų savo laiką.

Taigi, žaidžiame tas 11 siužetinių misijų su bet kuo iš viso pasaulio. Jei kūrėjai nematė rizikų, kodėl tai galėtų neveikti, tai labai apmaudu – nes jų apstu. Pavyzdžiui, jei kažkas per ilgai nieko neveikia – tą žaidėją išmeta, lieki misijoje trise ar dviese. Jei kažkas pasirenka be proto lėkti į priekį ir viską padaryti už visus – kitiems beliks bėgti per pustuštį lygį iš paskos ir ieškoti, kur tą narsuolį nušovė, kad galėtų prikelti. Beje, jums pasiseks, jei žaisite su protingais žaidėjais ar tais, kurie per daug nekalba. Man likimas lėmė, kad paskutinę ir ilgiausią kampanijos misiją žaidžiau su nedėkingu vokiečiu, kuris kalbėjo tik savo kalba, manęs nė sykio neprikėlė, o aš jį prikeldavau nuolat. Taip pat jis negebėjo ne tik spręsti galvosūkių, bet vienoje lygio zonoje išvis pasiklydo ir nerado kelio tol, kol šūviais nepradėjau jam to kelio žymėti. Na, ginklo brolio kartais nepasirinksi, bet gaila, kad negalime pasirinkti ir „Call of Duty“ kūrėjų, nes šį kartą jie smarkiai prašovė.

Kalbant apie siužetinio režimo nepatogumą, tai dar toli gražu ne viskas. Jeigu norite žaisti nuo vėlesnio lygio – nebūtinai rasite žaidėjų, todėl reikės ieškoti kelis kartus. Net jei rasite, jie gali nubyrėti ir teks likti keliese, kaip man su tuo vokiečiu. Galiausiai, siužetinė kampanija turi būti žaidžiama ilgais prisėdimais. Čia negalime paspausti pauzės mygtuko, kad greitai nubėgtum iki tualeto ar panašiai – arba žaidi visą laiką arba ne. Taip pat nėra jokių tarpinių išsisaugojimo taškų, tad jei išeinate iš misijos – viso jums gero, kitą kartą pradėsite nuo pradžių, jei sėkmingai surasite žaidimo partnerius. Gali būti ir taip, kad pasitaikys žaidėjai, kurie jūsų neprikėlinės – tokiu atveju žuvus ir neturint savo vaistinėlių, 30 sekundžių paskrajosite ore stebėdami kitus – taip, visiškai kaip eiliniame žaidimo tinkle mače. Patikėkite, jei jau tai, ką perskaitėte iki šiol jums skamba dviprasmiškai – tai, deja, tik pradžia, nes dar net nepradėjome aptarinėti paties siužetinio režimo turinio.

Taigi, kas vyksta siužetinėje „Black Ops 7“ kampanijoje? Jei atvirai – absoliučiai bet kas. Pradėkime nuo to, kad kūrėjai patys atrišo sau rankas, kai pačioje kampanijos pradžioje paleidžiami pavojingi toksinai, kurių prisikvėpuoja visi pagrindiniai veikėjai. Ir čia kūrėjai ne tai, kad paleido fantaziją, o pradėjo daryti absoliučiai bet ką. Pavyzdžiui, kodėl ne lygį, kuriame kariai šokinėja po keliasdešimt metrų tarp kabančių žemės gabalų ir tada kaunasi su visą ekraną užimančiu bosu? Taigi čia toksinų poveikis, kodėl nerealistiška?

Kalbant be užuolankų, turime ne siužetinę kampaniją, o tiesiog nesąmonę. Pradžioje kūrėjai lyg ir bandė plėtoti siužetą, įdėjo ilgesnių vaizdo intarpų, bandė užgriebti šiek tiek karinės dramos, bet paskui viską kelis kartus nuleido į klozetą. Taip, čia yra blogiečių organizacija, pavadinimu „Gildija“, kurios vadovė yra pagrindinė blogietė Emma Kagan ir jie turi pavojingą haliucinogeninį toksiną, kuris verčia pagrindinius veikėjus smarkiai haliucinuoti. Bet kam tyčiotis iš serijos gerbėjų? Nes su šiuo siužetu buvo galima padaryti normalią, įprastą ar net įtraukiančią kampaniją – bet kūrėjai kuriatokias haliucinacijas, kad kovojame su vorais, zombiais, o vienas iš bosų yra milžiniškas plėšrus augalas su daug žiedų. Apie ką mes čia apskritai kalbame? Apie „Call of Duty“ serijos žaidimą – rimtai?

Net jei tokiame žaidime kažkas ir veikia – ginklai, jų dizainas, ar dar kokie pavieniai momentai – viskas netenka reikšmės, nes žaidimą kūrėjai kūrė tarsi sėdėdami ant tualeto, tad kodėl žaidėjai turi tai žaisti ar net mokėti pinigus?

Kurdami „Black Ops 7“, kūrėjai tikriausiai galvojo, kad padarys senesnių būtent „Black Ops“ serijos dalių gerbėjams paslaugą ir grąžins ne tik svarbius veikėjus, bet ir aplinkas ar lygius. Deja, jie tai padaro pačiu kvailiausiu būdu, ko nesinori pernelyg išduoti, bet po teisybei net ir nelabai yra ką išdavinėti – haliucinacijos lemia, kad pagrindinis būrys sutinka praeities veikėjus ir su jais vienaip ar kitaip konfrontuoja. Jei kūrėjai turėjo užduotį visiškai paniekinti, išsityčioti iš „Black Ops“ serijos ir padaryti taip, kad po šio žaidimo išleidimo ši serija nebekvėpuotų, tai jiems tikrai nuostabiai pavyko.

Net jei jūs išsiugdysite toleranciją siužetui arba sugebėsite išjungti savo smegenis, taip pat jei jums pasiseks su kitais žaidėjais ir pradėsite žaisti kampaniją keturiese, nuo žaidimo blogumo nepabėgsite. Nes čia, pavyzdžiui, netgi galima išjungti pirmo asmens kamerą ir pasidaryti vaizdą trečiuoju asmeniu, ir į ką tada naujasis „Call of Duty: Black Ops 7“ tampa pavojingai panašus? Ogi į „Fortnite“.

Strykčiojame, šokinėjame iki namų stogų lygio, sklandome spalvingame pasaulyje, na o tada kovojame su bosu, kuris užima visą ekraną ir bando sutraiškyti mus kumščiais. Aš tikiu, kad tokio „Call of Duty“ serijos žaidėjai nesapnavo net savo juodžiausiame košmare. Ir tai, apie ką dabar skaitote, siužetinės kampanijos metu vyksta nuolat. Vienintelis normalesnis dalykas yra siužeto intarpai tarp misijų, juose bent likę gabaliukai to, kas buvo praėjusiuose serijos žaidimuose – tačiau tai, kas vyksta, kai žaidžiame, viskas nuleidžiama į klozetąir išpilama ant žaidėjų. Sunku patikėti ar suvokti, bet kūrėjai nepabijojo sukurti tokių 11 misijų, kurių bendra trukmė nuo 5 iki 6 valandų – bet patikėkite, dalis žaidėjų su tokia kampanija neiškęs net valandos.

Kas dar įdomiau? Kad kūrėjai norėjo gerokai prailginti su siužetine kampanija praleidžiamą laiką ir iš karto po jos – tiesiog po paskutinės siužetinės misijos – perkelia mus į vadinamą „endgame“ etapą. Mes čia su dar 3 žaidėjais nusileidžiame į didelę teritoriją ir joje vyksta tiesiog PvE („players versus environment“) režimas. Atrandame įvairias mini užduotis, kartu ar atskirai jas vykdome ir... viskas. Tai gana dirbtinis būdas ištempti siužetą, nes kiekviena sesija turi vykti po 40 min, o jei mums reikia iš karto po siužetinės kampanijos paskutinės misijos išeiti, būsime bauduojami.

Na, galbūt kažkam šis režimas pasirodys patrauklus, bet iš esmės visas „endgame“ yra gana negyvas, dirbtinis ir jau geriau vietoje jo persijungti tiesiai į zombių režimą arba peršokti prie klasikinio žaidimo tinkle. Tikiu, kad visa ši siužetinė „Black Ops 7“ kampanija yra lyg vienas didelis eksperimentas – bet jis tikrai nepasiteisino. Iš esmės gal ir būtų nieko tokio, tik kūrėjų atveju blogai tai, kad už tokius eksperimentus ir nepagarbą nežinia ar bus taip lengvai atleista. Gali tekti visiškai keisti „Call of Duty“ kryptį ar gerokai pagalvoti, kaip įdomiai pateikti būsimą siužetinę kampaniją.

Praėjusiais metais „Black Ops 6“ tai neblogai sekėsi, buvo įdomių sprendimų ir nereikėjo daryti nesąmonių, bet palyginus su šių metų „Black Ops 7“ – pernykštė siužetinė kampanija buvo tiesiog geniali ir jei nežaidėte, gal verčiau sužaiskite ją, o šių metų „Call of Duty“ tiesiog praleiskite. Ypač tuo atveju, jei žaidžiate tik siužetines kampanijas. O mes apžvalgoje judame toliau prie likusių dviejų komponentų – zombių režimo bei žaidimo tinkle.

Žaidimo tinkle režimas čia yra gana klasikinis „Black Ops“, tik su kosmetiniais atnaujinimais. Startuojame su maždaug 18 žemėlapių: nuo trijų koridorių arenų artimam kontaktui iki sudėtingesnių, vertikalesnių lokacijų, pritaikytų tiek agresyvesniam, tiek lėtesniam, taktiškesniam žaidimui. Judėjimas, kaip ir praėjusioje dalyje, remiasi „omni-movement“ sistema, tik pridėta galimybe šokinėti atsispiriant nuo sienų. Kita vertus, bent jau asmeniškai man patys žemėlapiai pasirodė nuobodoki ir be didesnio įkvėpimo, todėl pernykštis „Black Ops 6“ paliko geresnį įspūdį.

Pats bazinis žaidimo tinkle režimas sukasi apie 6 prieš 6 režimus („Team Deathmatch“, „Domination“, „Hardpoint“ ir t. t.), plius didesni 20 prieš 20 „Skirmish“ mūšiai. Ir dar vienas svarbus dalykas – progresija. „Black Ops 7“ turi bendrą progresavimo sistemą: patirties taškai, ginklų lygiai ir kamufliažai kaupiami visuose režimuose bendrai, o ne atskirai. Todėl siužetinė kampanija, žaidimas tinkle ir zombiai dalinasi vieną ekosistemą, tad jei pavargstame tinklo kovose, galime grįžti į siužetą ar prie zombių ir toliau keltis norimus lygius.

Na ir, žinoma, zombiai, kurių režimas šiame žaidime grįžta į klasikinį raundų formatą: iki 4 žaidėjų, nuolatinės zombių bangos ir žemėlapių atidarinėjimas. Pagrindinis žemėlapis žaidžiant šiuo metu yra „Ashes of the Damned“ – milžiniška lokacija, pilnai vykstanti „Dark Aether“ dimensijoje. Jei jums konkrečiai šis žemėlapis nepatinka – ką gi, teks laukti kito, bet pasirinkimo šiuo metu nėra. Kita vertus, skelbiama, kad tai – pats didžiausias kada nors kurtas žemėlapis zombių formate.

„Ashes of the Damned“ turi ne tik visus klasikinius zombių elementus, bet ir naują „Wonder Vehicle“ sunkvežimį, kuriuo galėsime važiuoti į atskirus žemėlapio regionus, aktyvuoti specialias užduotis ar pabėgti iš zombių apgulties. Žemėlapis pilnas šalutinių veiklų, slaptų mechanikų ir paslapčių, tad tarp intensyvių kovų teks jį ir nuodugniai panaršyti. Žinoma, ar šis režimas prilips – individualus dalykas, bet man asmeniškai labiau prie širdies pernykščiai zombiai – tiek lygių struktūra, tiek visu išdėstymu ar bendru iššūkiu. Tačiau bus – ir neabejotinai jau dabar yra – kam šiemetiniai zombiai bus puikūs ir pakankamai įtraukiantys.

Grafikos ar garso atskirai komentuoti nesinori, nes čia viskas labai panašios kokybės, kaip buvo pernai ir revoliucijos nepademonstruoja. Na o paties žaidimo – net kaip rinkinio – rekomenduoti nesinori. Kalbant be užuolankų, tikrai verčiau pasvarstykite apie praėjusį mėnesį pasirodžiusį „Battlefield 6“ – jame bent jau geresnė siužetinė kampanija. O dar verčiau išbandyti naujai išėjusį „ARC Raiders“, kuriam žadamas metų žaidimo tinkle titulas. O jei vis tiek labai norite išmėginti „Call of Duty Black Ops 7“ – na, jūsų reikalas, tačiau paieškokite jo už 5 eurus arba su milžiniška nuolaida. Jei pavyksta – gaukite ir išbandykite nemokamai – tikėtina, kad valandos jums pilnai pakaks. Tie, kas naudojasi „Gamepass“, šį žaidimą taip pat gali sužaisti nemokamai, tad tą ir padarykite – arba dar geriau, ignoruokite šią naujausią „Black Ops“ dalį, o vietoje jos verčiau pasižiūrėkite kokį gerą karinį filmą ar serialą.