Nahal Ein Gev II gyveno paleolito medžiotojų ir rinkėjų grupė, priskiriama natufo kultūrai, kurie šioje regione buvo įkūrę nuolatines gyvenvietes. Natufo kultūra laikoma tiesioginiais neolito žemės ūkio bendruomenių, kurios visame Artimuosiuose Rytuose ėmė auginti pasėlius ir prijaukinti gyvulius, pirmtakais.
Nors nepatyrusiai akiai figūrėlės elementus atskirti gali būti sunku, Laurentas Davinas iš Jeruzalės hebrajų universiteto sako esąs100 procentų įsitikinęs, kad tai yra žąsinas ant moters nugaros.
„Kai išėmiau šį mažą molio gabalėlį iš dėžutės, iš karto atpažinau žmogaus figūrą, o tada ir ant nugaros prigludusį paukštį, – sako L. Davinas. „Tada supratau, kad rankoje laikau išskirtinį kūrinį, tiek vaizduojamo objekto, tiek modeliavimo kokybės požiūriu, sukurtą prieš 12 000 metų.“
Esama ir senesnių graviūrų ir paveikslų, vaizduojančių gyvūnų ir žmonių sąveiką, o taip pat senesnių hibridinių gyvūnų ir žmonių skulptūrų, pavyzdžiui, 40 000 metų senumo liūtažmogis, rastas Vokietijoje. Tačiau L. Davinas sako, kad šis objektas yra „seniausia kada nors atrasta žmogaus ir gyvūno sąveikos figūrėlė“.
Geocheminiai tyrimai parodė, kad figūrėlė buvo kaitinta iki maždaug 400 °C temperatūros. Menininkas kruopščiai modeliuodamas molį parodė puikų supratimą apie anatomiją ir tai, kaip šviesa ir šešėlis pabrėžia menininko užfiksuotą sceną, teigia tyrėjas.
Jis ir jo kolegos nemano, kad figūrėlė vaizduoja objektyvią realybę – pavyzdžiui, moterį medžiotoją, nešančią ant pečių negyvą žąsį. L. Davinas sako, kad žąsinas vaizduojama natūralistiškai, kaip patinas poravimosi pozoje.
„Mes interpretavome sceną kaip įsivaizduojamą gyvūno dvasios ir žmogaus poravimąsi, – sako jis. – Ši tema yra labai paplitusi animistinėse bendruomenėse visame pasaulyje tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, erotiniuose sapnuose, šamanistinėse vizijose ir mituose.“
Tyrėjai taip pat nustatė, kad ant statulėlės yra piršto atspaudas, greičiausiai paliktas menininko. Dėl mažo dydžio jis turėjo priklausyti jaunuoliui/jaunuolei arba moteriai.
Paulas Taçonas iš Griffitho universiteto Australijoje, kuris nedalyvavo tyrime, mano, kad yra ir kita galimas statulėlės interpretacija. „Prisiminęs savo vaikystę Kanadoje ir Kanados žąsis, prisiminiau, kaip jos puola, kai supyksta, – sako jis. – Kai atsisuki ir bėgi, jos pakyla ir bando nusileisti ant tavo nugaros, kad kapotų tau galvą ar kaklą. Gali būti, kad čia vaizduojama istorija apie moterį, kurią puola žąsis – o ne intymus susitikimas – bet tikrosios reikšmės mes niekada nesužinosime.“
Tyrimas publikuotas žurnale PNAS.
Parengta pagal „New Scientist“.