Atliekant archeologinius kasinėjimus prieš statybas, archeologai atrado sinagogos griuvėsius Magdaloje – senovės mieste, kuris, kaip manoma, yra Marijos Magdalenos gimtinė. Sinagoga buvo naudojama nuo maždaug 50 m.. iki jos apleidimo ir griuvimo apie 80 m.
Mažoje patalpoje, kurioje, manoma, buvo laikomi Toros ritiniai, archeologai rado unikalų stačiakampį kalkakmenio bloką, pastatytą ant keturių akmeninių kojelių, dabar žinomą kaip Magdalos akmenį. Penkios akmens pusės buvo papuoštos reljefiniais raižiniais. Vienas iš šių raižinių – septynių šakų menora – nuo akmens atradimo yra daugelio diskusijų objektas.
Magdalos akmuo yra maždaug 60 x 50 x 40 cm dydžio. Ilgieji akmens kraštai išraižyti apvaliomis arkomis sujungtų kolonų serija, o viršuje yra gėlių motyvai. Viename iš siaurųjų akmens galų menora stovi ant kvadratinės dėžės, kurią supa amforos arba moliniai ąsočiai. Septynios menoros šakos atspindi menorą, naudotą ritualuose Antrosios šventyklos laikais.
Archeologas Mordechai Aviamas savo tyrime rašo, kad Magdalos akmuo galėjo būti naudojamas kaip Toros skaitymo stalo pagrindas, o jo puošybos elementai vaizduoja Šventų švenčiausiąją šventyklą, kurioje, pagal žydų tradiciją, gyvena Dievas. Ši Šventų švenčiausioji šventykla buvo Jeruzalės Antrojoje šventykloje. Po Jeruzalės apiplėšimo 70 m. romėnai paėmė auksinę menorą iš Antrosios šventyklos ir parado metu iškilmingai pranešė ją Romoje, galiausiai įamžindami savo karinį triumfą ant Tito arkos.
Antrosios šventyklos raižinio atradimas už Jeruzalės ribų leidžia manyti, kad piligrimas matė Šventų švenčiausiąją šventyklą ir jos auksinę menora prieš Antrosios šventyklos nusiaubimą. Šis piligrimas tikriausiai užsakė jos atvaizdus Magdalos sinagogai prieš jos sunaikinimą, todėl Magdalos akmuo turi seniausią kada nors rastą Antrosios šventyklos septynių šakų menoros atvaizdą.
Šiais metais Chanuka prasidėjo po saulėlydžio gruodžio 14 d., o baigsis gruodžio 22 d. pirmadienį. Šviesos šventė trunka aštuonias dienas. Šiais laikais žydai paprastai naudoja devynių šakų menorą, vadinamą hanukkiah, kuri simbolizuoja Antrosios Jeruzalės šventyklos įkūrimą II a. pr. m. e. – po to, kai makabėjai sukilo prieš Sirijos seleukidų valdovus. Seleukidai buvo uždraudę žydų papročius ir Antrojoje šventykloje buvo įvedę pagoniškus garbinimus.
Išstūmę Seleukidus, Makabėjai rituališkai apvalė ir iš naujo pašventino Šventyklą. Judaizmo mokslininkai nesutaria dėl to, kodėl Chanuka trunka aštuonias dienas. Vieni sako, kad makabėjai rado aliejaus buteliuką, kuris netikėtai degė aštuonias dienas, o kiti teigia, kad žmonės šventė pavėluotą Sukotą, kuris švenčiamas rudenį, derliaus nuėmimo metu, rašo „Live Science“.