Kaip žiemą išgyvena vapsvos bei bitės – ir kaip galime joms padėti

Bitės ir vapsvos turi nuostabias biologines prisitaikymo savybes, leidžiančias kiekvienai rūšiai išgyventi. „Kaip jos išgyvena žiemą, priklauso nuo rūšies ir socialinės struktūros, – sako Šiaurės Karolinos universiteto struktūrinio kenkėjų valdymo docentas Chrisas Hayesas. – Jos gali žiemoti kolonijose arba pavieniui, lervos arba suaugusiųjų stadijose.“

Šie vabzdžiai skirstomi į dvi kategorijas: socialinius vabzdžius, gyvenančius kolonijoje su motinėle, ir pavienes bitės ir vapsvas, negyvenančias kolonijoje. Socialinės rūšys apima tokius vabzdžius, kaip medunešės bitės, kamanės, širšės, popiervapsvės ir baltaveidės širšės.

Tų rūšių, kurios gyvena socialinėje struktūroje, kolonija paprastai po kelių stiprių šalčių išmiršta, išskyrus naujai susiporavusią motinėlę. Ji suranda vietą, kur gali išlikti šiltai ir peržiemoti, o kitą pavasarį išlenda, kad pradėtų naują koloniją nuo nulio, sako Ch. Hayesas.

Mokslininkas teigia, kad, norėdamos apsaugoti save ir savo motinėlę nuo šalčio, bitės vibruoja – sutraukinėja raumenis, kurie valdo jų sparnus – kad sukurtų šilumą. Bitės nuolat keičiasi vietomis iš išorės į vidų, kad nė viena iš jų nebūtų ilgai veikiama šalčio.

Kita bitė, gyvenanti socialinėje struktūroje, yra kamanė. Tačiau jų kolonija miršta vėlyvą rudenį, išskyrus naujai susiporavusią motinėlę. Pastaroji žiemoja pasislėpusi lapų paklotėje, įtrūkimuose ir plyšiuose arba po žeme.

Kalbant apie bites vienišes, jos gali žiemoti vienos kaip lervos arba pilnai suaugusios, priklausomai nuo rūšies, sako Ch. Hayesas. Pavyzdžiui, bitės dailidės (Lietuvoje iš tokių gyvena tik mėlynoji bitė) patelės aprūpina savo lizdą nektaru ir žiedadulkėmis, padeda kiaušinėlius, kurie išsirita vasaros pabaigoje ar rudenį. Šios suaugusios bitės žiemoja vienos ertmėse – pavyzdžiui, lizdų skylėse – o kitą pavasarį vėl išlenda ir pradeda visą ciklą iš naujo. O lapgraužės bitės žiemoja kaip lervos.

Vapsvų gyvenimo ciklas yra panašus į bičių. Socialinės vapsvos – pavyzdžiui, širšės – paprastai orams atšalus kasmet išmiršta, o susiporavusi motinėlė žiemoja saugioje vietoje – pavyzdžiui, po žieve, rąstais ar net palėpėse. Ch. Hayesas sako, kad vapsvos vienišės žiemą išgyvena kaip lervos tokiose vietose kaip požeminiai urveliai, tuščiaviduriai stiebai ar panašios ertmės.

Tačiau viena išimtis pastaraisiais metais tampa daugiametės širšių kolonijos, kurios buvo rastos kai kuriose pietrytinėse JAV dalyse. „Nustatyta, kad kai kurios širšių rūšys – pavyzdžiui, pietinės širšės, žiemą išgyvena daugiamečiuose lizduose – , sako Klemsono universiteto (JAV) emeritas profesorius ir entomologas Ericas Bensonas. – Šie lizdai gali būti milžiniški. Mačiau vieną lizdą, kuriame buvo 250 000 darbininkių ir daugiau nei 100 motinėlių.“ Tokius lizdus pašalinti turi profesionalūs kenkėjų kontrolės specialistai.

Ar bitės ir vapsvos gali būti aktyvios žiemą? Paprastai – ne, tačiau kartais šiltą žiemos dieną galima pamatyti skraidančias žiemojančias rūšis. „Pavyzdžiui, jūsų palėpėje gali žiemoti 10 ar 12 popiervapsvių motinėlių, – sako E. Bensonas. – Jei vidury žiemos pradėsite jas matyti namuose, verta išsiaiškinti, iš kur jos atsiranda.“

Kadangi šie vabzdžiai yra naudingi palaikant sveiką ekosistemą mūsų soduose, galime jiems padėti peržiemoti – palikdami nedidelę savo kiemo dalį natūralią iki pavasario. Lapų paklotė padeda šiems vabzdžiams, suteikdama prieglobstį ir papildomą izoliaciją rūšims, kurios žiemoja po žeme. Kiti naudingi vabzdžiai – tokie kaip naktiniai drugiai, drugeliai ir vabalai – taip pat slepiasi lapuose ir organinėse atliekose.

O atšilus orams taip pat reikėtų neskubėti pradėti pavasarinio valymosi – kad šie žiemojantys vabzdžiai galėtų išsiristi, rašo „Southern Living“.