Rusija vėl smogė raketa „Orešnik“ – kas tai per ginklas?

2026 sausio 8 d. prieš pat vidurnaktį Rusijos pajėgos balistine raketa smogė kritinės svarbos infrastruktūros objektui Lvivo srityje. Maskva tvirtina panaudojusi raketų sistemą „Orešnik“ – ir tai pristato kaip kerštą Ukrainai už esą atakuotą Vladimiro Putino rezidenciją. Bet kas per ginklas yra „Orešnik“?

Tipas: Mobilioji, antžeminė, vidutinio nuotolio balistinė raketa.
Kovinės galvutės: gali gabenti keletą kovinių galvučių, neatmestinas ir branduolinis variantas.
Greitis: kovinės galvutės taikinius atakuoja hipergarsiniu greičiu, pasiekdamos iki 10–11 machų greitį galutinėje fazėje.
Nuotolis: nuo 800 iki 5800 km ar daugiau, priklausomai nuo naudingojo krovinio variantų ir skrydžio profilių. Tokios palyginti didelės raketos naudojimo prieš artimus taikinius ekonomiškumas gali būti abejotinas.

Atskiri įtvirtinti taikiniai: karinės bazės ar sprendimų priėmimo centrai.
Platus taikinių spektras: didelės gynybos pramonės įmonės.
Operatyvinis naudojimas: potencialūs scenarijai apima raketų paleidimą „masiniu būdu ir kartu su kitomis tolimosiomis tiksliosiomis sistemomis“.

Manoma, kad „Orešnik“ yra kilusi iš tarpkontinentinės balistinės raketos (ICBM) „RS-26 Rubež“ , kuri buvo penkis kartus išbandyta, bet niekada nebuvo pradėtas naudoti. Ekspertų nuomone, „Orešnik“ greičiausiai buvo pašalintas „RS-26“ raketos pirmoji pakopa, dėl to sumažėjo jos veikimo nuotolis.

2025 m. rugpjūčio 1 d. Vladimiras Putinas paskelbė, kad „Orešnik“ pradėta gaminti ir naudoti, o pirmoji partija jau pristatyta Rusijos kariuomenei. JAV žvalgybos bendruomenė įvertino, kad „Orešnik“ yra „RS-26“, teigia Jeffrey Lewis iš Monterėjaus Midlberio tarptautinių studijų instituto – jis gana įsitikinęs, kad „Orešnik“ greičiausiai yra dviejų pakopų „RS-26“ variantas. Be to, „RS-26“ ir „Orešnik“ kovinės paramos transporto priemonės yra vienodos.

Rusija tvirtina, kad šias raketas kuria reaguodama į JAV planus gaminti ir dislokuoti INF sistemas bei NATO „agresyvius veiksmus prieš Rusiją“. Rusijos naujų vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų (INF) raketų dislokavimas priklausys nuo NATO šalių veiksmų.

Raketos kovinės galvutės ją išskiria iš kitų prieš Ukrainą naudojamų branduolinį ginklą galinčių gabenti raketų, todėl, pasak Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) direktoriaus, Ukrainai ją perimti su dabartinėmis gynybos priemonėmis yra ypač sunku.

Ukrainos kariniai analitikai teigė, kad „Orešnik“ skrenda viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kur Ukrainos oro gynybos sistemos jos negali aptikti. Dėl šios savybės Ukrainos raketinės gynybos sistemos praktiškai negali jos perimti – tačiau reikia pabrėžti, kad Ukraina neturi modernių perėmėjų, tokių kaip Izraelio „Arrow 3“ ir JAV „SM-3 Block 2A“, kurie yra specialiai sukurti šios rūšies grėsmėms neutralizuoti.

Raketų sistema „Orešnik“ yra mobili, antžeminė vidutinio nuotolio balistinė raketa (IRBM), turinti kelias kovines galvutes, ir tikriausiai pagrįsta „RS-26 Rubež“ ICBM arba susijusiomis sistemomis, pvz., „Topol-M“ ir „Jars“.

Ji atspindi Rusijos raketų kūrimo tradiciją pritaikyti ICBM technologiją trumpesniems nuotoliams. Našumo tipas lieka neaiškus. Gali būti, kad Europoje ir Azijoje bus dislokuotos Rusijos ir NATO MRBM/IRBM raketos (ribotu arba dideliu skaičiumi), o tai gali išprovokuoti ginklavimosi varžybas ir dar didesnį strateginį nestabilumą. Galiausiai – greičiausiai po konflikto Ukrainoje pabaigos – tai galėtų paskatinti intensyvesnes Rusijos ir JAV (ir galbūt NATO) diskusijas dėl naujo moratoriumo dėl INF dislokavimo.