Ir nors karyboje atsiranda vis daugiau naujovių, buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė Dovilė Šakalienė sako – vargu, ar inovacijos greitu metu pakeis visą konvencinę ginkluotę. Anot jos, šių dienų praktika rodo, kad karo lauke derinamos ir naujausios technologijos, ir tai, kas patikrinta bei veikia daugybę metų. Todėl, pažymėjo politikė, Lietuva ir pasaulis yra tam tikrame perėjimo laikotarpyje.
„Sakyčiau, kad esame labai įdomiame laikotarpyje, kai, viena vertus, iš tiesų matome tranziciją į naująsias technologijas – ypatingai kai kalbame apie autonomines sistemas. Eina kalba ne tik apie dronus, bet taip pat ir apie jūroje naudojamą įrangą, apie šifravimo įrangą ir pan. Tačiau tuo pačiu metu mes matome vis dar labai sėkmingai naudojamas senąsias platformas, senąsias technologijas: nuo artilerijos sistemų, kurios, vis dėlto, prieš tam tikro tipo dronus yra vis dar labai efektyvios priemonės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo D. Šakalienė.
„Tad iš tiesų mes kalbame apie naujųjų ir senųjų technologijų derinimą – nuo bepiločių sistemų iki naikintuvų, iki artilerijos sistemų, iki klasikinės oro gynybos ir mūsų gebėjimo valdyti tas sistemas“, – nurodė ji.
Pasak politikės, būtent tai ir yra esminis iššūkis gynybos strategams – tinkamai integruoti ir suderinti naująsias bei senąsias technologijas. Tai – tam tikra užduotis ir ginkluotės pramonės atstovams, pažymėjo D. Šakalienė.
„Multidimensinis mūšio laukas – kuomet tu tuo pačiu metu turi visas savo sistemas sėkmingai sujungti į vieną tinklą ir paskirstyti tinkamai taikinio pasirinkimą, kad būtų panaudota tiek proporcingiausia, efektyviausia, tiek pati greičiausia priemonė taikinį sunaikinti. Ne visuomet kaina yra esminis kriterijus. Čia, aišku, susiduriame su pagrindiniu uždaviniu“, – aiškino socialdemokratė.
Buvusiai ministrei antrino Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vyriausiasis patarėjas Vincas Jurgutis.
„[Svarbiausia] sinergija tarp naujų, inovatyvių sprendimų, kurie yra neišvengiami, būtini ir svarbūs, ir konvencinių, mums įprastų ginkluotės dalykų – jų bendro panaudojimo“, – kalbėjo jis.
Patarėjas pastebėjo, kad naujosios karinės technologijos dažnai yra pigesnės, pagaminamos lengviau. Tačiau, pasak specialisto, svarbu suprasti, kad ne visada šiuolaikinės inovacijos pasitarnauja geriausiai – viskas priklauso nuo konteksto ir konkrečios karinės misijos tikslų. Pavyzdžiui, V. Jurgutis atkreipė dėmesį į JAV operaciją Venesueloje.
„Jeigu mes tame pačiame Ukrainos fronte matome, kad sraigtasparnis yra labai ribotai naudojamas įrankis, tai Venesueloje be sraigtasparnių kai kurie dalykai nebūtų atlikti. Jie ten veikia pakankamai aktyviai. Vėlgi, kokios buvo taikomos kitos priemonės? Ir kibernetiniai sprendimai, galų gale, įvairi žvalgybinė informacija, matyt, savo žvalgų integravimas ir pan. Tai – visapusiškos sistemos veikimas“, – laidoje kalbėjo pašnekovas.
„Kitas irgi labai geras pavyzdys – Iranas. Prisiminkime Izraelio ataką prieš Iraną. Vėlgi, buvo labai didelė kombinacija tiek tų pačių pigesnių sprendimų, kurie buvo panaudoti jau su apmokytais kariais, su suplanuota operacija, kurie padėjo neutralizuoti oro gynybos sistemas, atveriant kelią atskristi brangioms raketoms. Tai, vėlgi, labai svarbu ne tik turėti tas inovacijas, bet ir galvoti, kaip jas integruoti prie konvencinių dalykų. Tos valstybės, kurios tą padaro – matome mūsų sąjungininkų valstybes, kurios tą padaro – jos yra labai efektyvios. Ir, man atrodo, čia yra geras ženklas“, – apibendrino V. Jurgutis.