Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, dalyvavęs Sėlijos poligono atidarymo ceremonijoje, pabrėžė, kad reali atgrasymo galia prasideda nuo karių pasirengimo.
„Investicijos į infrastruktūrą šiandien reiškia saugų gyvenimą rytoj. Moderni technika, sąjungininkų pajėgos ir gynybos planai veikia tik tada, kai karys yra parengtas veikti. Simuliatoriai ir virtualios treniruočių erdvės yra svarbi pasirengimo dalis, tačiau jų nepakanka – karys turi mokėti veikti realioje aplinkoje realiomis sąlygomis. Poligonai – tai ne infrastruktūra dėl infrastruktūros, o būtina sąlyga karių rengimui ir realiai atgrasymo galiai Baltijos regione užtikrinti“, – sakė ministras R. Kaunas.
Sėlijos poligonas – brigados rengimo infrastruktūros pagrindas
Sėlijos karinio poligono Latvijoje plėtra įgyvendinama etapais. Pirmuoju etapu (2022–2025 m.) įrengta logistikos paramos zona iki skyriaus dydžio vienetams, amunicijos sandėliavimo vieta, 300 metrų šaudykla, pėstininkų būrio taktinė šaudykla, kulkosvaidžių ir snaiperių šaudyklos, nesprogusių sprogmenų zona. Projekto metu valstybės reikmėms perimta 11 valstybei priklausančių nekilnojamojo turto objektų ir 14 privačių sklypų.
Susiję straipsniai
Antrasis etapas (2026–2029 m.) numato visišką operacinį pajėgumą ir kolektyvinio mokymo infrastruktūros plėtrą, sudarant sąlygas brigados lygmens manevravimui bei didesnio masto NATO sąjungininkų pratyboms.
Baltijos regionas susiduria su vienodomis grėsmėmis
Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą iš esmės pakeitė saugumo architektūrą Europoje. Lietuva ir Latvija turi po maždaug 300 kilometrų sienos su Rusija, todėl jų saugumo poreikiai yra iš esmės identiški.
Poligonų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange – Latvija atidarė naują Sėlijos poligoną, Estija turi dideles mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, Vokietija atnaujina apleistas karines bazes.
Poligonų plėtra Lietuvoje – būtinybė
Karinio poligono steigimas Kapčiamiestyje ir Tauragės poligono plėtra Jurbrako rajone tiesiogiai susiję su nacionalinės divizijos sukūrimu ir augančiu NATO sąjungininkų skaičiumi Lietuvoje. Šiuo metu iki brigados lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, bei iš dalies Gaižiūnų poligone. Rūdininkų poligonas taps Vokietijos karių treniruočių vieta. Kitos karinio rengimo teritorijos skirtos iki kuopos ir bataliono dydžio vienetams. Todėl atsižvelgdama į NATO regioninės gynybos planus ir pasikeitusią saugumo situaciją, Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti naują brigados dydžio karinį poligoną Kapčiamiesčio apylinkėse. Teritorija yra strategiškai svarbi – ji yra netoli Suvalkų koridoriaus, vienos jautriausių NATO gynybos vietų, jungiančios Baltijos šalis su kitomis Aljanso valstybėmis ir kartu skirianti Kaliningradą nuo Baltarusijos.
Šiuo metu didžiausi Lietuvos kariuomenės poligonai yra išdėstyti taip, kad sudarytų žiedą svarbiausioje gynybai vietovėje, besiribojančioje su Rusija ir Baltarusija – Pabradėje, Rūdninkuose ir Tauragėje. Tuo tarpu Pietų Lietuvoje brigados lygmens rengimui tinkamos infrastruktūros nėra. Naujasis poligonas leis užtikrinti visavertį brigados rengimą, sustiprins sąjungininkų priėmimo galimybes ir padidins viso Pietų Lietuvos regiono saugumą.
Ekonominis poveikis: tarptautinė patirtis
Tarptautinė patirtis rodo, kad kariniai objektai tampa regionų ekonomikos varikliais – jie ne tik stiprina nacionalinį saugumą, bet ir kuria naujas darbo vietas ir skatina vietos verslo augimą. Latvijos Ādaži savivaldybė – geriausias to įrodymas: nuo 2017 m., kai čia atvyko NATO pajėgos, savivaldybėje dirbo apie 600 žmonių. Per penkerius metus dirbančiųjų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., buvo sukurta per 2,7 tūkst. naujų darbo vietų. Vietos verslininkai prisitaikė prie karių poreikių ir išplėtė maitinimo, sporto, pramogų bei grožio paslaugas. Latvijos gynybos ministerijos duomenimis, pratybų metu atvykstantys kariai tapo tokia svarbia vartotojų grupe, kad padėjo verslui išgyventi net Covid-19 krizę.
Analogiško poveikio tikimasi ir Lietuvoje. Brigados dydžio poligono veiklai reikės apie 100 įvairios kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių ir aplinkosaugos specialistų iki techninio bei ūkio personalo. Be tiesioginių darbo vietų, atsiras papildoma paklausa vietos verslui – maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitoms paslaugoms. Turima Pabradės ir Ruklos patirtis rodo, kad ten, kur veikia kariuomenės daliniai, auga vietos ekonomika, plečiasi verslo galimybės ir stiprėja bendruomeniškumas.