Nurodoma, jog iš daugiau nei 19 tūkst. šiame tinkle analizuotų įrašų 54,6 proc. buvo prorusiški, o 43,6 proc. – antiukrainietiški.
Tuo metu dažniausiai kaip naujienų šaltinis naudojamas socialinis tinklas „Facebook“, kaip rodo tyrimo rezultatai, tampa emocinės poliarizacijos varikliu, kurstančiu tapatybinius konfliktus bei grupinę priešpriešą.
Akcentuoja jaunosios kartos pažeidžiamumą
Kaip rodo tyrimo rezultatai, su dezinformacija dažnai susiduria beveik pusė šalies gyventojų, tačiau, kaip pažymi LRTK pirmininkas, viena pažeidžiamiausių grupių tampa jaunuoliai, dažniausiai besinaudojantys socialiniais tinklais kaip naujienų šaltiniais.
Susiję straipsniai
„Jeigu mes tradicinėje medijoje nematome rusiškos dezinformacijos, tai matome kitą dalyką, kuris yra labai svarbus – kad jaunesnioji karta vis labiau ieško informacijos socialiniuose tinkluose. Ir būtent socialiniai tinklai tampa ta platforma, į kurią žiūrima“, – sakė M. Martišius.
„Lietuvoje yra tam tikras suvokimas, kad dezinformacija labiausiai yra paveikusi mažesnių pajamų, žemesnio išsilavinimo žmones, kurie galbūt naudoja rusišką mediją, bet mūsų tyrimas parodo, kad be šitų žmonių, kurių yra dalis, vis didesnė dalis informacijos pažeidžiamų žmonių yra jaunimas, nes jis tradicines medijas vartoja tik pramogai, o naujienas apie tai, kas vyksta pasaulyje, kaip jas vertinti, gauna iš socialinių tinklų. Tai kelia didžiulius iššūkius“, – aiškino jis.
Pažymi būtinybę imtis priemonių
Diskusijos dalyvių teigimu, siekiant užkardyti fiksuojamas grėsmes bei neutralizuoti socialiniuose tinkluose plintančios dezinformacijos poveikį, būtina imtis atitinkamų priemonių tiek švetimo, tiek bendros valstybės politikos mastu.
„Nors tradicinės medijos vis dar išlieka, svorio centras vis labiau ir labiau juda į socialines medijas. Lietuvos valstybei neišvengiamai reikės turėti tam tikrą politiką ir tam tikrus dalykus, kad mes galėtume užkardyti (grėsmes – ELTA)“, – pirmadienį sakė M. Martišius.
„Man atrodo, kad administracinėmis priemonėmis ar kontrolės priemonėmis labai daug nenuveiksi. Vis tik efektyviausias dalykas yra švietimas ir ugdymas žmonių gebėjimo patiems atskirti informaciją“, – teigė I. Zokas.
Tuo metu „Repsense“ vadovas Mykolas Katkus atkreipia dėmesį į nuoseklų stebėsenos procesą bei bausmių už pažeidimus peržiūrėjimą.
„Manyčiau, kad labai svarbus dalykas yra (…) stebėsena, uždarinėjimas, įspėjimas. Galbūt (reikia – ELTA) žiūrėti, kokių yra bausmių, ar jų užtenka, gal jas kažkokiu būdu, apsibrėžus tam tikras dalis, būtų galima pergalvoti“, – kalbėjo M. Katkus.
„Nėra jokios paslapties – iki COVID mes turėjome gerą situaciją Lietuvos socialiniuose tinkluose. Visos žiniasklaidos dezinformacinės laidos ar laidos, kurios turi antisisteminį poveikį, tikrai buvo pakankamai paslėptos ir jų nesimatė. Dabar mes turime nuo COVID pandemijos labai stipriai pablogėjusią situaciją“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala pažymi, jog taip pat svarbu tęsti panašius tyrimus, siekiant geriau suprasti bendrą paveikslą.
„Aš norėčiau, kad tokie tyrimai būtų nuoseklūs ir tęstiniai, nes atskirus tyrimus, net ir, atrodo, nagrinėjančius tą pačią temą, yra sudėtinga lyginti dėl metodologinių ir kitų aplinkybių. Mes turime daug padarytų įvairių analizių, bet kartais jas sunku suvesti į bendrą paveikslą“, – konferencijos metu sakė L. Kojala.
„Tokių tyrimų reikėtų daugiau, jie turėtų būti nuoseklesni, nes tik įžvelgę dinamiką mes galime pasiūlyti tas efektyvias priemones“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta, pirmadienį surengta spaudos konferencija „Tikrasis dezinformacijos Lietuvoje veidas: ką rodo „Spinter“ ir „Repsense“ tyrimai?“. Joje pristatyta beprecedentė „Repsense“ socialinių tinklų analizė ir reprezentatyvi apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“.