1. Žmogus su peiliu vietoje rankos
Šiaurės Italijoje archeologai tyrė apie 1300 metų senumo nekropolį ir aptiko vyro palaikus su neįprastu protezu: vietoj plaštakos jam buvo pritvirtintas peilis. Analizė parodė, kad ranka po sunkios traumos buvo amputuota žemiau alkūnės, ir žmogus dar kurį laiką gyveno. Sprendžiant iš dantų nusidėvėjimo, jis aktyviai jais padėdavo sau fiksuoti protezą. Viduramžių chirurgija atrodo šiurkščiai, bet buvo stebėtinai efektyvi.
2. Vienuolis statulos viduje
Sėdinčio Budos statula, kadaise išvežta iš Kinijos ir atsidūrusi Europoje, slėpė tikrai šokiruojančią paslaptį. Restauruojant viduje rasti mumifikuoti maždaug 1000 metų senumo vienuolio palaikai. Manoma, kad tai buvo savimumifikacijos praktikas – retos budistų tradicijos atstovas. Statula tapo savotišku sarkofagu, ir tik šiuolaikinės technologijos atskleidė jos paslaptį.
3. „Nuskendusių kaukolių kapavietė“
2009 metais išdžiūvusio senovinio ežero vietoje Švedijos mieste Motalse archeologai rado kažką keisto: ant kuolų pamautas kaukoles, kurioms yra apie 8000 metų. Kai kurios iš jų buvo pažeistos dar žmogui esant gyvam. Kam tai buvo daroma – aukojimui, ritualui ar jėgos demonstravimui – iki šiol tiksliai nežinoma.
4. „Kiaušingalviai“ senovės žmonės
Daugelyje kultūrų buvo praktikuojama dirbtinė kaukolės deformacija – vaikams nuo mažens galvai būdavo suteikiama ištęsta forma. Vieni žinomiausių pavyzdžių – Parakaso kultūros radiniai Peru. Jų kaukolės atrodo taip neįprastai, kad iki šiol „maitina“ teorijas apie „ateivius“. Nors paaiškinimas kur kas paprastesnis – tradicija ir socialinis statusas.
Susiję straipsniai
5. Nukirsdinti vikingai
Dorseto grafystėje Jungtinėje Karalystėje rasta masinė skandinavų karių kapavietė be galvų. Sprendžiant iš analizės, tai buvo vikingai, kuriems bausmę įvykdė vietos gyventojai. Galbūt kažkas išgyveno antpuolį ir nusprendė atkeršyti. Tačiau susidorojimo būdas buvo itin žiaurus – žymės ant kaulų byloja apie daugybinius smūgius.
6. Vienas pirmųjų raupsuotųjų
Raupsai asocijuojasi su Viduramžiais, tačiau vienas seniausių patvirtintų ligos atvejų datuojamas maždaug 4000 metų. Kaukolė su būdingais pažeidimais tapo įrodymu, kad liga lydėjo žmoniją daug ilgiau, nei buvo įprasta manyti.
7. Palaidota su vyro širdimi
Prancūzė Louise de Quengo mirė 1656 metais ir buvo palaidota su neįprasta „puošmena“ – švinine urna su jos sutuoktinio širdimi. XVII amžiuje tokia praktika nebuvo laikoma kažkuo išskirtiniu. Širdį išimdavo, balzamuodavo ir laidodavo atskirai arba kartu su artimu žmogumi. Niūru, bet savaip romantiška.
8. Masinė kūdikių kapavietė po pirtimi
Senoviniame Aškelono mieste archeologai tyrė seną kanalizacijos sistemą po romėnų pirtimi – ir aptiko daugiau nei 100 kūdikių kaulus. Iš pradžių jie buvo palaikyti gyvūnų palaikais. Vėliau paaiškėjo – tai didžiausia rasta masinė romėnų laikų kūdikių kapavietė. Priežastys iki galo neaiškios: versijos svyruoja nuo ligų iki senovinių praktikų atsikratyti nepageidaujamų vaikų.
9. Venecijos „vampyrė“
Kasinėjant maro aukų kapavietę Venecijos rajone, rasta moters kaukolė su plyta, įsprausta tarp žandikaulių. Viduramžiais tikėta, kad taip galima sustabdyti „vampyrą“. Po mirties iš burnos pradeda sunktis tamsus skystis – natūralus puvimo procesas tuomet gąsdino žmones. Moteris pagal to meto standartus buvo jau senolė – apie 60–70 metų. Tikėtina, kad dar būdama gyva galėjo tapti įtarimų burtininkavimu objektu.