Senovės europiečiai, gyvenę iš medžioklės ir laukinių augalų rinkimo, maistą ruošė kur kas sudėtingiau, nei buvo manoma iki šiol.

Naujas tyrimas rodo, kad jie maisto produktus derino stebėtinai selektyviai, o skirtinguose regionuose net formavosi savitos virtuvės.

Mokslininkai analizavo prie molinių puodų sienelių prilipusius sudegusio maisto likučius. Paaiškėjo, kad prieš 5–8 tūkst. metų, akmens amžiuje, gyvenę žmonės gamindami valgį naudojo įvairius augalinius ir gyvūninius produktus.

Tyrėjai išanalizavo 85 keramikos šukes iš 13 vietovių – nuo dabartinės Danijos iki Ivanovo srities Rytų Rusijoje. Net 58 mėginiuose aptikta augalų fragmentų.

[[ge:lrytas:lrytas:41661816]][[ge:lrytas:lrytas:41475697]][[ge:lrytas:lrytas:41073763]]

Naudodami mikroskopus mokslininkai augalus nustatė pagal jų ląstelių struktūrą, o vėliau kai kuriuos aptiktus derinius pabandė atkurti.

„Mes virėme karpį su putinų uogomis, taip pat balandas (laukiniai valgomi augalai) su burokėliais naudodami ant laužo kaitinamus molinius puodus“, – pasakojo vienas tyrimo autorių, Lidso universiteto archeologijos profesorius Oliveris Craigas.

Anksčiau buvo manoma, kad senovės žmonių bendruomenės maistą ruošdavo labai paprastai – tiesiog kepdavo ar virdavo tai, ką turėdavo.

Be to, dauguma ligšiolinių tyrimų daugiausia rėmėsi gyvūnų kaulais ir riebalų likučiais ant indų, todėl mokslininkai daugiau žinojo apie medžioklę nei apie senovėje rinktus augalus.

Naujasis tyrimas rodo, kad akmens amžiaus žmonės jau turėjo savo maisto ruošimo tradicijas ir kruopščiai rinkosi, ką gaminti. „Jie puikiai pažinojo visas šaknis, gumbus, uogas ir vaisius, kuriuos galėjo rasti“, – teigė O.Craigas.

Tačiau puoduose aptiktų produktų įvairovė pasirodė visai nedidelė. Pasak tyrėjų, tai buvo sąmoningas pasirinkimas – tikėtina, kad buvo valgoma tai, kas skanu arba gerai dera tarpusavyje.

Tyrimas taip pat atskleidė regioninius skirtumus. Prie dabartinės Ukrainos ir Rusijos sienos dažnai buvo gaminamas patiekalas iš gėlavandenės žuvies ir laukinių žolių, o centrinėje Rusijos dalyje su žuvimi buvo vartojami burnočiai. Danijoje gyvenę žmonės taip pat valgė burnočius, tačiau dažniau rinkosi jų žiedus.

Kai kurios tradicijos išliko iki šių dienų. Pavyzdžiui, putinų uogos, aptiktos keliuose mėginiuose, ir šiandien vartojamos Rytų Europoje.

Ekseterio universiteto archeologas Markas Robinsonas teigė, jog senas įsivaizdavimas, kad akmens amžiaus žmonės pirmiausia buvo medžiotojai, yra klaidingas: „Dabar matome, kad jie labai gerai išmanė augalus ir mokėjo juos sudėtingai panaudoti maistui.“

Ne tik medžiotojai, bet ir augalų žinovai: kaip akmens amžiuje gimė kulinarija