Pirmadienio vakarą Ukrainos karinių jūrų pajėgų paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip mažiausiai dvi raketos formos objektai pataiko į „Sivaš“ platformą, esančią maždaug 60–80 km į šiaurės vakarus nuo Krymo pakrantės – ir susprogsta. Rusijos pajėgos šią apleistą gręžimo platformą naudojo oro erdvės stebėjimui, elektroninei karinei veiklai ir kaip oro gynybos platformą.
Vaizdo įraše matyti, kaip naktį paleidžiamos dvi raketos, o vėliau – galingi sprogimai platformos pagrindiniame denyje. Kituose vaizduose, užfiksuotuose iš oro ir jūrinių dronų, matyti, kaip Ukrainos kamikadzės robotai-laivai ir FPV dronai naktinėje jūrų operacijoje atakuoja objektą.
Pasak Ukrainos karinio jūrų laivyno, smūgiai buvo įvykdyti naudojant „RBS-15“ („Robotsystem 15“) „Gungir“ raketas – Švedijoje suprojektuotą, „Saab Bofors Dynamics“ sukurtą tolimojo nuotolio „paleisk ir pamiršk“ tipo priešlaivinę ginkluotę. Antradienį tiek Rusijos, tiek Ukrainos karinės žiniasklaidos priemonės patvirtino, kad mūšyje buvo panaudota švediška raketa.
Susiję straipsniai
Remiantis „Saab“ pareiškimais, 4,35 m ilgio raketa gali būti paleista iš laivo, oro ar nuo žemės, sveria apie 650 kg, skrenda šiek tiek mažesniu nei 1 macho greičiu ir skrenda link savo tikslo naudodama inercinę navigacijos sistemą (INS), GPS ir galutinį aktyvųjį radaro nukreipimą.
„Paleisk ir pamiršk“ funkcionalumas reiškia, kad šios sistemos veikia visiškai savarankiškai ir paleistos į taikinį, nereikalauja jokio papildomo valdymo.
Remiantis gamintojo informacija, „RBS-15“ yra pritaikytas naudoti užstatytose pakrantės zonose ar atviroje jūroje ir turi pažangią aviacinę elektroniką, į kurią integruota ECCM (elektroninių kontrpriemonių) technologija. Dėl šios technologijos ir to, kad po paleidimo nereikia jokių išorinių atnaujinimų, ginklas yra iš prigimties atsparus trukdžiams, signalo klastojimui ir pan.
Sukurta devintajame dešimtmetyje, „RBS-15“ buvo nuolat tobulinama, o jos naujausia „Mark IV“ modifikacija laikoma pažangiu, tiksliai nukreipiamu ginklu.
Ukrainos karinio jūrų laivyno pranešime teigiama, kad kiekviena „RBS-15“ į tikslą nugabeno įprastą 200 kg sprogstamąją galvutę – tačiau nebuvo pateikta jokių detalių apie tai, kokia raketos versija buvo panaudota atakose. Taip pat nebuvo nurodyta, kaip Ukrainos kariuomenė įsigijo šiuos ginklus.
Ankstesnės (Mk I ir II) „RBS-15“ versijos pasižymi 70 km skrydžio nuotoliu, kuris tikriausiai yra nepakankamas, kad Ukrainos sausumos pajėgos galėtų pulti „Sivaš“ platformą – nebent operatoriai rizikuotų paleisti raketas iš nuspėjamų vietų Ukrainos pietinėje pakrantėje. Vėlesnės raketų versijos pasižymi 200+ km (Mk III) ir 300+ km (Mk IV) veikimo nuotoliu, todėl jos labiau tinka Ukrainos kariuomenei pageidaujamai mobiliųjų tolimųjų smūgių taktikai.
„Militarny“ pirmadienio straipsnyje patvirtino, kad vaizdo įraše buvo parodyti „RBS-15“ paleidimai – ir nurodė, jog Ukraina ir Švedija 2024 m. pasirašė susitarimą dėl šių sistemų perdavimo.
Remiantis viešai prieinamais šaltiniais, be Ukrainos, „RBS-15“ naudoja Švedija, Suomija, Vokietija, Lenkija, Kroatija, Bulgarija, Alžyras ir Tailandas.
Iš visų Europos valstybių, eksploatuojančių „RBS-15, visos aktyviai remia Ukrainos karo pastangas ir praeityje yra perdavusios ginklų į Ukrainą, tačiau nė viena iš jų nėra viešai perdavusi „RBS-15“. Pagal daugumos ginklų sandorių sąlygas Švedija turėtų patvirtinti „RBS-15“ raketų perdavimą į Ukrainą per trečiąją šalį.
Ukraina gamina savo pačių kuriamą priešlaivinę kruizinę raketą „Long Neptun“, kuri pasiteisino kovos sąlygomis. Apie 20 procentų sunkesnė už „RBS-15“, „Neptun“ turi paprastesnę konstrukciją ir yra mažiau atspari trukdymams, tačiau skrenda toliau ir neša didesnį kovinį užtaisą.
Garsiausias „Neptun“ smūgis Rusijos ir Ukrainos kare įvyko 2022 m. balandį, kai Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanas – kreiseris „Moskva“ – sulaukė smūgio dviem Ukrainos priešlaivinėmis raketomis ir nuskendo. Nuo tada Ukrainos kariuomenė „Neptun“ raketomis smogė kitiems Rusijos karo laivams, oro gynybos radarams, keltams, energetikos infrastruktūrai, dronų paleidimo vietoms ir karinių komponentų gamykloms – iš viso maždaug 50 patvirtintų atakų.
Rusijos raketų ir dronų smūgiai, nukreipti prieš du pagrindinius „Neptun“ raketų komponentų gamybos objektus – projektavimo biurą „Luč“ Kyjive ir „Motor Syč“ variklių bei aviacijos gamyklą Zaporižioje – sugadino cechus, nusinešė gamyklų darbuotojų gyvybes ir sužeidė kitus, taip sumažindami Ukrainos galimybes gaminti „Neptun“ raketas didesniais kiekiais, rašo „Kyiv Post“.