Ši moneta yra itin svarbus įrodymas archeologams, tiriantiems šioje vietoje buvusią kolonijinę gyvenvietę – nes ji atitinka išlikusį 1584 m. aprašymą apie krikščionišką ceremoniją, kurioje buvo naudojama moneta – tai buvo įprasta praktika steigiant ispanų kolonijines gyvenvietes. Šis radinys taip pat padeda patvirtinti seną seniai dingusios gyvenvietės žemėlapį.
„Šis atradimas suteikia retą ir įtikinamą rašytinių šaltinių ir archeologinių įrodymų sutapimą“, – teigia projekto vadovė ir istorikė iš Bernardo O'Higginso universiteto (Čilė) Soledad González Díaz. – Tai ne tik padeda patvirtinti gyvenvietės pagrindinių statinių vietą ir išdėstymą, bet ir atveria naujas galimybes atkurti [jos] erdvinę organizaciją“.
8 realų moneta (ispaniškai „real de a ocho“ ir originali piratų „aštuonakė“) buvo nukalta iš sidabro XVI amžiuje. Ji buvo atrasta kovo mėnesį per archeologinius kasinėjimus Ciudad del Rey Don Felipe vietovėje – prarastoje ispanų kolonijoje, įkurtoje 1584 m. Magelano sąsiaurio šiaurinėje pusėje.
Susiję straipsniai
Moneta buvo rasta ant akmens, esančio po žeme, gyvenvietės pirmosios bažnyčios pamatuose. Beje, istoriniai šaltiniai rodo, kad čia galėjo stovėti daugiau nei viena bažnyčia. O S. González Díaz teigia, kad visos ispanų kolonijos Naujajame Pasaulyje buvo įkurtos per panašias ceremonijas ir kad tiksli vietos buvimo vieta buvo nurodyta ispanų jūrininko Pedro Sarmiento de Gamboa raštuose – būtent jis ir padėjo monetą ant akmens.
Daugelis tų pačių tyrėjų 2019 m. pasinaudojo P. Sarmiento de Gamboa raštais, kad surastų dvi bronzines patrankas šioje vietoje – o naujausias radinys yra dar vienas jo tikslumo įrodymas, sakė ji.
Pasmerktoji kolonija
Ispanijos karūna įkūrė Rey Don Felipe koloniją 1584 m., reaguodama į pranešimus, kad anglų piratas Francisas Drake’as 1578 m. buvo pasinaudojęs Magelano sąsiauriu, kad praplauktų tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. (Tuo metu anglai buvo Ispanijos priešai.)
1520 m. sąsiaurį buvo įveikęs portugalų tyrinėtojas Ferdinandas Magelanas, kuris tuo metu plaukė Ispanijos vardu, ir daugelį metų tai buvo vienintelis žinomas kelias į Ramųjį vandenyną. Ispanija paskelbė savo teises į žemę abipus sąsiaurio ir tikėjosi jas sutvirtinti, kad priešai negalėtų jos kirsti.
Tačiau kolonija, įkurta siekiant aprūpinti tvirtoves – pavadinta Ciudad del Rey Don Felipe Ispanijos karaliaus Pilypo II garbei – tapo tikra katastrofa. Dauguma iš maždaug 350 jos gyventojų per kelerius metus nuo kolonijos įkūrimo mirė nuo ligų, bado ir nepakeliamo šalčio.
Ispanija bandė aprūpinti Rey Don Felipe koloniją. Tačiau laivai sudužo per audras, o visos idėjos buvo atsisakyta po to, kai 1586 m. anglai paėmė į nelaisvę P. Sarmiento de Gamboa. 1587 m. anglų laivo įgula pranešė, kad iš kolonijos liko griuvėsiai, kuriuose tik keli išgyvenusieji.
Istorinis radinys
Kaip pasakoja Čilės Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus Santjage archeologas Francisco Garrido, tyrinėdami šią pasmerktą gyvenvietę, archeologai ją kartografavo naudodami metalo detektorius ir geolokacinius prietaisus, kurie ir leido mokslininkams tiksliai nustatyti po žeme esančio akmens ir monetos buvimo vietą.
Ši vieta leido komandai geriau suprasti XVI a. gyvenvietės išplanavimą. „Dabar galime būti tikri, kad tai yra vieta, kurioje stovėjo bažnyčia, ir iš ten lengva nustatyti, kur buvo pastatyti visi kiti statiniai“, – teigia F. Garrido.
Kitas tyrimo komandos narys – Pietų Čilės universiteto archeologas Simónas Urbina – sako, kad moneta padėjo patvirtinti P. Sarmiento de Gamboa sudarytą kolonijos žemėlapį, tačiau kiti statiniai vis dar turi būti patikrinti.
„Įrodymai apie trobeles, bažnyčias ir gynybinius pylimus dar nėra visiškai aiškūs ar archeologiškai patvirtinti“, – teigia jis ir priduria, kad norint patvirtinti šių statinių buvimą, reikia atlikti tolesnius kasinėjimus.
Tyrėjų komandos darbas parodė, kad šioje vietovėje vietiniai gyventojai gyveno tiek prieš kolonijos laikotarpį, tiek po jo – o tai leidžia manyti, kad ispanai pasirinko vietą tikėdamiesi, jog čia turės galimybę išgyventi.
Tačiau ispanams greitai baigėsi maistas. „Pirmoji žiema, matyt, smarkiai nualino iš Ispanijos atvykusius suaugusius žmones, kurie turėjo medžioti nepažįstamoje teritorijoje“, – aiškina S. Urbina.
Parengta pagal „Live Science“.