Kauno savivaldybės atstovai planuoja, kad miestiečius į atnaujintą Rotušės aikštę pakvies gegužės pabaigoje švenčiant miesto gimtadienį.
2024 metais prieš pradedant aikštės rekonstrukciją archeologai tyrinėjo šią erdvę. Tyrimus atliko Praeities tyrimų instituto komanda, vadovaujama archeologo Simono Sprindžio.
Pasak archeologo, Rotušės aikštėje atlikti darbai – vieni didžiausių archeologinių tyrimų, kurie kada nors buvo vykdyti Kauno senamiestyje. Jie apėmė 4 tūkst. kv. metrų plotą.
Susiję straipsniai
Aikštėje XIX amžiaus pirmojoje pusėje priešais centrinę Rotušės dalį buvo pastatytas obeliskas, skirtas Rusijos imperijos pergalei prieš Napoleono kariuomenę įamžinti. Jis stovėjo iki 1917 metų.
Kasinėdami archeologai aptiko šio paminklo pamatą. „Po žeme daugiau nei 100 metų slypėjęs pamatas buvo reikšmingiausias kasinėjimų radinys“, – pasakojo S.Sprindys.
Jau anksčiau visai greta Rotušės buvo rastos aštuonios vaško lydymo krosnys, dabar aptiktos dar dvi. „Jos buvo įrengtos XV–XVI amžiuose. Tai – taip pat svarbūs radiniai, tačiau juos nuspręsta užkonservuoti, užpilti smėliu ir uždengti aikštės danga. Eksponuojama, kaip ir anksčiau, bus viena krosnis“, – sakė archeologas.
Aikštėje po žeme aptikti XV amžiaus mediniai vandentiekio vamzdžių likučiai. „Tai rodo, kad jau tuo metu Kauno centre veikė vandentiekis“, – atradimais dalinosi S.Sprindys. Senieji vandentiekio vamzdžiai taip pat palikti po žeme.
Prie šiaurinės Rotušės sienos rasti prekybai skirtų priestatų pamatai. Jie nugriauti XVIII amžiuje. Taip pat rasta įvairių metalinių daiktų, stiklo ir keramikos šukių, monetų, pypkių liekanų.