Vilniaus universiteto profesorė, socialinių mokslų daktarė, Teisės psichologijos tyrimų centro vadovė Ilona Laurinaitytė sako, kad ši grėsmė nėra nauja, tačiau šiandien ji įgauna naujas formas.
„Internete patiriamos rizikos egzistavo visada, bet technologijų plėtra yra labai sparti. Kartu su galimybėmis atsiranda ir daugiau rizikų“, – teigia ji.
Viena iš naujesnių krypčių – dirbtinio intelekto išnaudojimas. Net paprastos vaikų nuotraukos gali būti panaudotos kuriant seksualinio pobūdžio turinį. Tai reiškia, kad pavojus nebėra tik bendravimas – jis gali prasidėti net nuo, atrodytų, nekaltų dalykų.
Susiję straipsniai
Į pavojų patenka įvairaus amžiaus vaikai Kaip teigia I. Laurinaitytė, viliojimo taikiniu gali tapti bet kuris vaikas, kuris naudojasi internetu, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Skirtumas tik tas, kaip ta rizika pasireiškia. Mažesni vaikai dažniau susiduria su netinkamu turiniu ar manipuliacijomis žaidimuose. Vyresni – su tiesioginiu bendravimu, kuris ilgainiui gali tapti pavojingas.
Būtent čia slypi problema: viliojimas retai prasideda akivaizdžiai.
„Dažniausiai tai prasideda draugiškai, neįpareigojančiai. Suaugęs žmogus gali apsimesti bendraamžiu, siekti vaiko pasitikėjimo“, – aiškina profesorė.
Tik vėliau santykis pereina į kitą lygį – atsiranda paslaptys, prašymai, spaudimas.
5 signalai, kad vaikas gali būti viliojamas Nors kiekviena situacija individuali ir kiekvienas vaikas į pavojų gali reaguoti skirtingai, yra pasikartojančių ženklų, kurie turėtų sukelti klausimų tėvams. I. Laurinaitytė išskiria penkis sunerimti skatinančius signalus.
- Staigus vaiko elgesio pasikeitimas. Vaikas tampa uždaresnis, dirglesnis, vengia pokalbių. Tėvai dažnai jaučia, kad kažkas ne taip, nors negali iš karto įvardyti, kas.
- Padidėjęs slaptumas internete. Slepiamas ekranas, greitai uždaromos programos, nenoras dalintis, su kuo bendraujama. Tai ypač būdinga vyresniems vaikams.
- Intensyvus ryšys su nepažįstamu žmogumi. Vaikas daug laiko praleidžia su tariamu draugu, kurio niekada nėra sutikęs gyvai, bet juo labai pasitiki. Tėvams apie šį ryšį žinoma mažai arba nieko.
- Netikėtas seksualinio turinio atsiradimas. Vaiko įrenginyje atsiranda seksualinio pobūdžio medžiaga arba jis ima kalbėti temomis, kurios neatitinka jo amžiaus. Kartais tai gali būti ir spaudimo rezultatas.
- Keistas elgesys žaidimuose ar platformose. Vaikas gauna pasiūlymų „padėti“, „duoti“, „nupirkti“ virtualių dalykų mainais į bendravimą ar kitus veiksmus. Per žaidimus vis dažniau užmezgami pavojingi kontaktai.
Profesorė pabrėžia – svarbu suprasti, kad šie signalai nėra neginčijamas vaiko viliojimo įrodymas. Jie gali rodyti ir kitas problemas – patyčias, emocinius sunkumus ar tiesiog paauglystės pokyčius. Tačiau tai visada yra ženklas, kad reikia reaguoti.
Didžiausia klaida – bausti Sužinoję ar įtarę, kad kažkas vyksta, tėvai dažnai reaguoja emocingai. Pyktis, baimė, kaltė – visos šios reakcijos natūralios. Tačiau būtent jos gali padaryti daugiausia žalos.
„Svarbiausia – nekaltinti vaiko ir parodyti, kad jis nėra vienas“, – pabrėžia I. Laurinaitytė.
Pasak jos, viena didžiausių klaidų – bausmės, pavyzdžiui, telefono atėmimas. Tokia reakcija tik sustiprina slaptumą ir sumažina tikimybę, kad vaikas ateityje atsivers.
Vietoje to svarbiausia išlaikyti ryšį: kalbėtis, klausyti ir aiškiai parodyti, kad vaikas gali pasitikėti.
Nors dažnai kalbama apie technologinius sprendimus – filtrus, ribojimus ar kontrolės programas – ekspertė akcentuoja kitą dalyką: santykį. Vaikas turi žinoti, kas yra jo ribos, kas yra privatumas ir kad jis visada gali kreiptis į suaugusįjį.