„Esu iš prigimties smalsus ir mėgstu tyrinėti bei susipažinti su artimiausia aplinka“, – pasakojo keliautojas, gyvenantis Austråtte, visai netoli Riareno kalvos, kuri yra populiari kelionių vieta. Jis pastebėjo medį, kuris buvo nuvirtęs per audrą prieš daugelį metų, ir susidomėjo, kas yra po juo.
„Pamačiau iškilimą žemėje po medžiu ir jį pabandžiau pakrapštyti pagaliuku. Staiga pamačiau kažką, kas blizgėjo. Visiškai nesupratau, ką radau“, – Norvegijos Stavangerio universiteto pranešime cituojamas keliautojas.
Šis VI a. auksinis artefaktas, kurio ilgis yra apie 6 centimetrai, o svoris – 33 gramai, kažkada puošė elito kario kardo makštis. Iki šiol Šiaurės Europoje buvo rasta tik 17 kitų tokių dirbinių, ir dauguma jų buvo rasta kartu su kitais daiktais.
Susiję straipsniai
„Tikimybė rasti kažką panašaus yra labai maža“, – teigia Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus archeologas Håkonas Reiersenas. Makštų tvirtinimo detalė yra nusidėvėjusi – o tai rodo, kad jos savininkas ja intensyviai naudojosi.
„Tas, kas nešiojo kalaviją, tikriausiai buvo šio regiono lyderis VI a. pirmojoje pusėje ir turėjo ištikimų vyrų kariauną“, – teigia mokslininkas.
VI a. pietų Norvegijoje smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius – dėl ugnikalnių išsiveržimų, ilgai trukusio atšalimo ir buboninės maro pandemijos. Vienas iš to meto valdžios centrų buvo Hovė, kur buvo atrasta didelė sodyba ir daugybė aukso dirbinių – o tai rodo, kad ten gyveno elitas.
„Aukodami dievams tokius nuostabius daiktus, Hovės lyderiai patvirtindavo savo statusą ir galią“, – pasakoja H. Reiersenas.
Neseniai atrastas auksinis makštų papuošalas, rastas į šiaurės rytus nuo Hovės, yra labai retas ir jame matyti meistriško amatininko rankos pėdsakai, teigia Stavangerio universiteto Archeologijos muziejaus emeritė profesorė Siv Kristoffersen.
Nors iš pirmo žvilgsnio makštų papuošalas atrodo kaip išlenktų linijų raizginys, S. Kristoffersen pažymi, kad dizaino viduryje yra dvi vienas į kitą atsuktos gyvūnų figūros, tačiau galima manyti, kad tai turėtų būti interpretuojama kaip žmogaus galva su gyvūno kūnu – mišrus motyvas, dažnai pasitaikantis šiame dizaino stiliuje. Tai buvo plačiai naudojama Norvegijoje VI a. pirmojoje pusėje.
„Dėl filigraninio puošimo šis objektas priskiriamas prie geriausių to laikotarpio kūrinių, – sako S. Kristoffersen, turėdama omenyje trigubus, karoliukais puoštas aukso gijas. – Tai turėjo būti nuostabus kalavijas.“
Makštų ornamentas priklauso grupei paslaptingų objektų, kartais randamų Skandinavijoje, kurią sudaro spiralės formos žiedai, auksiniai disko formos pakabukai ir šie armonikos formos ginklų ornamentai. Ekspertai mano, kad šie artefaktų rinkiniai buvo specialiai užkasti kaip aukojimo objektai, skiriant juos dievams, prašant apsaugos nuo stichinių nelaimių.
Atsižvelgiant į tai, kad auksinis makšties papuošalas rastas netoli Hovės, jo radimo vieta galėjo būti ritualinis centras, į kurį turėjo prieigą Hovės vadovai. „Todėl šis naujas radinys yra dar viena dėlionės detalė, rodanti, kad nuo 200 iki 550 m. e. m. Hovės apylinkėse buvo valdžios centras“, – teigia H. Reiersenas.
Muziejaus direktorė Kristin Armstrong-Oma sako, kad radinys bus eksponuojamas Stavangerio universiteto archeologijos muziejuje, kai tik ekspertai baigs jį tirti. „Tai leis mums toliau tirti patį radinį ir jo ornamentiką bei rasti naujų atsakymų apie valdžios elitą, kuris tuo metu čia valdė“, – sako ji.
Parengta pagal „Live Science“.