Sistema, pavadinta „I-SEE“, sukurta siekiant užpildyti konkrečią ir mirtiną spragą fronto oro gynyboje: sekundes, praeinančias nuo to momento, kai dronas pirmą kartą pasirodo kameros vaizdo įraše, iki to momento, kai žmogus operatorius jį pastebi ir sureaguoja. Šios sekundės lėmė tūkstančių Ukrainos karių išlikimą nuo to laiko, kai Rusija pradėjo masinę FPV dronų kampaniją.
Patyręs kovotojas gali išlaikyti dėmesį valandų valandas, bet negali išlaikyti tobulo budrumo neribotą laiką, o vieno neatsargumo pakanka, kad šviesolaidžiu valdomas FPV dronas priartėtų ir smogtų, kol dar nespėta imtis jokių atsakomųjų priemonių. Kaip nurodoma įmonės techninėje dokumentacijoje, „I-SEE“ pakeičia tą žmogiškąjį dėmesį nuolatiniu mašininio apdorojimo procesu, veikiančiu 24 valandas per parą 30–60 kadrų per sekundę greičiu,.
„I-SEE“ naudoja optinį metodą: ji naudoja kompiuterinį matymą ir dirbtinį intelektą, kad surastų ir sektų dronų dydžio objektus vaizdo įrašuose, aptikdama grėsmes anksčiau, nei žmogaus akis jas užfiksuoja kaip kažką kitą nei foninį triukšmą.
Susiję straipsniai
Bendrovės pateikti lauko bandymų duomenys rodo, kad FPV dronai aptinkami 250–300 metrų atstumu naudojant kamerą su dvigubu priartinimu, maždaug vieno kilometro atstumu – su penkiagubu priartinimu, o naudojant „Mavic 3T“ šiluminę kamerą su maksimaliu priartinimu – iki 2,5 kilometro.
Standartinė gatvės kamera su 30 kartų optiniu priartinimu bandymų metu aptiko dronus 1650 metrų atstumu. Bendrovė aiškiai pažymi, kad šie skaičiai priklauso nuo optikos, priartinimo lygio ir stebėjimo sąlygų – tai svarbi pastaba apie sistemą, kurios veiksmingumas iš esmės priklauso nuo kameros kokybės, o ne nuo pačios programinės įrangos.
Remiantis bendrovės techniniu aprašymu, sistema vaizdo įrašus apdoroja lokaliai ir veikia visiškai neprisijungusi prie interneto, todėl pašalinamas tiek debesų kompiuterijos apdorojimo uždelsimas, tiek sistemų, priklausančių nuo prieigos prie tinklo, pažeidžiamumas elektroninių konfliktų aplinkoje.
Sistema priima vaizdo srautus per USB, RTSP, RTMP, HTTP ir kitus standartinius protokolus – o tai reiškia, kad ji integruojasi su jau įdiegtomis kameromis, o ne reikalauja specialios įrangos. Minimalūs aparatinės įrangos reikalavimai – standartinis kompiuteris arba nešiojamas kompiuteris su GPU.
Bendrovė apibūdina architektūrą kaip veikiančią standartinėse skaičiavimo platformose, o ne brangioje specialioje aparatinėje įrangoje – o tai yra pagrindas kainos pranašumui, kurį ji teigia turinti prieš radaru pagrįstas ir aparatine įranga orientuotas alternatyvas.
Ši perspėjimo sistema sukurta atsižvelgiant į mažų dalinių, neturinčių specialių ryšių specialistų, operatyvinę realybę. Kai „I-SEE“ aptinka droną, ji automatiškai išsiunčia perspėjimą į „Telegram“ ar „Discord“ su nuotrauka, taikinio koordinatėmis, azimutu ir apytikriais krypties duomenimis – taip kariams praktinė informacija tose pačiose programėlėse, kurias jie jau naudoja bendravimui.
Sistema ne tik aktyvuoja pavojaus signalą, bet ir seka trajektoriją bei apskaičiuoja susidūrimo tašką, pateikdama gaires priešdroninei ginkluotei. Ji gali vienu metu sekti iki 100 taikinių – priklausomai nuo kompiuterinės įrangos pajėgumo – ir išlaiko sekimo tęstinumą, net jei taikinys trumpam dingsta (o ne pameta jį ir vėl pradeda aptikimą nuo nulio).
Bendrovė atvirai kalba apie produkto ambicijas, viršijančias jo dabartines galimybes. „Norime reklamuoti savo kūrinį, kad kiti aparatinės įrangos kūrėjai jį pamatytų ir galėtume integruotis su jais, – teigia bendrovė. – Nes mūsų sistema gali paversti paprastus įrenginius išmaniais ir autonomiškais.“
Kaip aprašyta techninėje dokumentacijoje, tai galėtų apimti integraciją su į tinklą pajungta ginkluote, automatiniam taikymui skirtas sistemas, šiuo metu bandomą „Android“ mobiliųjų programėlių palaikymą bei planuojamą ateities integraciją su elektroninės kovos sistemomis, autonominio taikymo galimybėmis, garso analize ir radaro duomenimis. Modulinė programinės įrangos architektūra sukurta specialiai tam, kad galėtų priimti naujus jutiklių tipus ir taikymo sistemas per API ir „webhook“ jungtis, nekeičiant pagrindinės aptikimo platformos.
Klaidingų pavojaus signalų problema, kuri pakenkė daugeliui operatyviniame naudojime esančių vizualinių aptikimo sistemų, sprendžiama naudojant tai, ką įmonė apibūdina kaip paukščių, šiukšlių ir atspindžių filtravimą dirbtiniu intelektu. Lauko bandymų duomenys rodo, kad aptinkami net keturių pikselių dydžio taikiniai – o tai yra mažiausias FPV drono matomumas operatyviniame susidūrimo nuotolyje.
Esant tokiam slenksčiui, norint atskirti droną nuo paukščio ar ore skraidančios nuolaužos, reikalingas klasifikavimo modelis, išmokytas remiantis realiais kovos duomenimis, o ne laboratoriniais pavyzdžiais – ir įmonė pažymi, kad, siekiant išlaikyti tikslumą, kai priešo dronų tipai tobulėja, būtina reguliariai perkvalifikuoti sistemą remiantis kovos lauko duomenimis.
Šviesolaidiniai FPV dronai yra vieni iš sudėtingiausių taikinių dabartinėse Ukrainos karo veiksmų sąlygose būtent todėl, kad esamos aptikimo sistemos nebuvo sukurtos būtent jiems. Programinė įranga, kuri apdoroja kamerų vaizdus, jau įdiegta daugumoje karinių pozicijų, veikia be interneto ryšio ir siunčia įspėjimus į išmaniuosius telefonus su koordinatėmis bei perėmimo instrukcijomis, šią konkrečią grėsmę neutralizuoja daug veiksmingiau nei bet kokia brangi radaro sistema, kurios dauguma dalinių niekada negaus, rašo „Defence Blog“.