Portalas Lrytas trečiadienį sulaukė virtinės pastebėjimų, pasipiktinimų ir, žinoma, klausimų, kurių vienas dažniausių – kodėl Vilniuje paskelbus „raudoną“ oro pavojaus statusą nebuvo aktyvuotos oro pavojaus sistemos.
Greitai pastebėta, kad stringa ir viena pagrindinių oficialios informacijos ir patarimų, ką daryti, platformų LT72.
LT72.lt interneto svetainėje ir LT72 programėlėje gyventojai gali greitai rasti ne tik naujausią ir svarbiausią informaciją su patarimais, ką daryti kilus oro pavojui ar kitiems panašaus lygio įvykiams, bet ir artimiausių priedangų žemėlapį.
Pamatykite: paskelbus oro pavojų – vaizdai iš priedangų
Būtent ši platforma paskelbus oro pavojų ir ėmė strigti.
Kaip portalui Lrytas sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) komunikacijos skyriaus atstovė Jolita Orentaitė, LT72 platformos veikimas buvo stebimas gyvai ir iškart buvo žymimos pamokos.
Susiję straipsniai
„Interneto svetainės sutrikimus fiksavome įvykių metu. Dėl tų sutrikimų imsime veiksmų, spręsime technologiškai, kad kitais panašiais atvejais to pavyktų išvengti. Matyt, natūralu, kad pirmą kartą Lietuvoje buvo toks didžiulis gyventojų srautas, kurie norėjo svetainėje sužinoti rekomendacinę informaciją. Srautas buvo didžiulis, reaguosime ir priimsime sprendimus, kad galėtume pasirūpinti veikimo užtikrintumu“, – sakė J. Orentaitė.
Portalo Lrytas skaitytojai skelbė, kad stipriai strigo ir LT72 programėlė, tačiau, pasak J. Orentaitės, neveikti galėjo tik pavieniais atvejais.
„Srautai buvo dideli. Pirmą kartą taip nutiko. Imamės techninių priemonių, kad galėtume maksimaliai atliepti gyventojų lūkesčius ir kad platformos būtų prieinamos visą laiką. Įvykio metu vienas žmogus stebėjo portalą, o kitas – programėlę“, – nurodė J. Orentaitė.
Po oro pavojaus – sujudimas Vilniuje: užfiksavo, kaip gyventojai skubėjo į slėptuves
Paskelbė apie naują liniją
Kaip pabrėžė PAGD atstovė – tam tikrų veiksmų imtasi jau dabar.
Lietuvoje jau dabar ima veikti nauja visą parą veikianti konsultavimo linija 1856.
„Visuomenėje buvo tam tikras pasimetimas, kas yra natūralu. Visus kamuoja tam tikra nežinomybė, nors perspėjimo pranešimuose buvo visa informacija, ką gyventojai turėtų daryti – pagrindinės rekomendacijos, kaip ėjimas į priedangas. Reaguodami į tą gyventojų žinių stygių, inicijavome ir aktyvavome konsultavimo liniją, kuri veiks 24/7. Ją administruoja civilinės saugos, priešgaisrinės priežiūros ekspertai“, – paaiškino J. Orentaitė.
Ji pabrėžė – linija skirta ne tik atskiriems gyventojams, bet ir švietimo įstaigų ar įmonių atstovams, kurie nori konsultuotis su srities ekspertais.
„Kviečiame dar iki įvykio pasiruošti ir žinoti, ko jie nežino, ką vienu ar kitu atveju turėtų daryti, kad kitą kartą, jeigu bus poreikis, žinotų aiškiai, ką reikia daryti ir kas iš jų tikimasi. Tada atsiras daugiau ramybės ir didesnė koordinacija“, – nurodė J. Orentaitė.
Paaiškino dėl sirenų
Trečiadienį portalas Lrytas sulaukė ir skaitytojo laiško, kuriame buvo reiškiama kritika dėl nepanaudotų oro pavojaus sirenų.
„Situacija atrodo nelogiška ir kelianti klausimų, nes pratybų metu sirenos dažnai yra aktyvuojamos, tačiau realios galimos grėsmės situacijoje mieste vyravo visiška tyla. Dalis gyventojų perspėjimų galėjo nepastebėti ar negauti laiku, todėl kyla abejonė, ar perspėjimo sistema tokiais atvejais veikia pilna apimtimi.
Manau, kad gyventojų saugumo užtikrinimui aiški ir nuosekli perspėjimo sistema yra itin svarbi, todėl tokia situacija iš šalies atrodo keistai“, – rašė jis.
Pasak J. Orentaitės, PAGD buvo pasiruošę aktyvuoti sirenas, tačiau galutinį sprendimą priima Lietuvos kariuomenės gynybos štabas.
„Ekstremalios situacijos atveju turime kuo greičiau perspėti gyventojus. Mes turime pasirinkti greičiausią perspėjimo būdą – šiuo atveju toks būdas buvo perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus, – portalui Lrytas sakė J. Orentaitė. – Gavę kariuomenės informaciją, kad turime išsiųsti gyventojams pranešimus į mobiliuosius telefonus – tai ir padarėme. Ar buvo svarstoma papildomai aktyvuoti garsinius pranešimus? Taip, PAGD inicijavo visus parengiamuosius žingsnius, kad jos būtų aktyvuotos, praėjome visą pasiruošimo etapą ir buvome pasirengę atitinkamose vietose savo tinklą aktyvuoti, bet Gynybos štabas nedavė nurodymo, kad sirenos turėtų būti įjungtos. Jeigu raudonos kategorijos situacija būtų ilgesnė, galbūt būtų prireikę papildomai informuoti gyventojus sirenomis. Šiuo atveju to nebuvo. Jeigu būtume gavę sprendimą, kad čia ir dabar aktyvuojame sirenas – tai būtume ir padarę.“