Knygelė ir krepšys buvo rasti šiaurės Vokietijos mieste Paderborne, vykdant naujo pastato statybos darbus. Archeologai iškasinėjo penkias viduramžių latrinas, kurios buvo užsandarintos ir hermetiškos, todėl jose išliko daug organinių artefaktų, kurie kitu atveju būtų suirę.
Atlikdami įprastą daiktų valymą laboratorijoje, ekspertai suprato, kad iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingas žemės grumulas iš tiesų buvo nedidelis odinis dėklas su dangteliu.
„Net prabuvęs tiek daug šimtmečių po žeme, tualeto radinys vis dar skleidė gana nemalonų kvapą“, – pasakoja restauratorė Susanne Bretzel.
Susiję straipsniai
Maža užrašų knygelė yra apie 8,6 x 5,5 cm dydžio ir buvo laikoma šiek tiek didesniame odiniame dėkle, papuoštame lelijos raštu. Aštuoni medinės užrašų knygelės puslapiai yra dvipusiai, o du – vienpusiai. Visuose buvo vaško, ant kurio buvo galima rašyti rašikliu.
Užrašų knygelės viduje ekspertai aptiko daug eilučių lotynų kalba, užrašytų kursyvu. Kai kurios eilutės buvo užrašytos ant kitų eilučių ir skirtingomis kryptimis, todėl jas sunku išversti.
„Atskirus žodžius galima atpažinti, tačiau transkripcija užtruks, nes kai kurie žodžiai galėjo būti iškraipyti dėl neteisingos rašybos“, – teigė archeologė ir kultūros reikalų vadovė Barbara Rüschoff-Parzinger. Remiantis rašto ypatumais, knygelė buvo naudojama nuo XIII iki XIV a. pabaigos.
Tiriamas ir odinis dėklas. Įspaustas lelijos motyvas gali reikšti, kad knygelė buvo vertinga visuomenės elito atstovo nuosavybė – nes viduramžiais lelija buvo karališkosios valdžios ir dieviškosios malonės simbolis.
Tačiau užrašų knygelės savininkas vis dar išlieka paslaptimi. „Autorius galėjo būti Paderborno pirklys, užsirašinėjęs verslo sandorius ir savo mintis“, – sako Paderborno miesto archeologė Sveva Gai. Pasak jos, skirtingai nei dauguma to laikotarpio žmonių, pirkliai buvo išsilavinę, mokėjo skaityti ir rašyti, todėl priklausė visuomenės elitui.
Tarp kitų tualete rastų artefaktų buvo statinės, peilis, akmens dirbiniai, krepšelių dalys ir šilko audinio fragmentai. Šie radiniai padeda patvirtinti, kad knygelė yra iš XIII–XIV a. ir kad jos autorius priklausė elitui.
„Tualete rasti šilko audinio likučiai buvo iš dalies suplėšyti į stačiakampius gabalėlius, kai kurie iš jų – itin smulkiai austi ir puošti, – pasakoja S. Bretzel. – Galbūt šis audinys, kadaise buvęs elegantiškas, o dabar skirtas išmesti, buvo naudojamas kaip tualetinis popierius.“
Tolesni tyrimai galbūt padės nustatyti, kuris neatsargus prekybininkas netyčia išmetė savo užrašų knygelę į tualetą.
„Kai tik šią latriną pavyks priskirti konkrečiam sklypui, archyviniais tyrimais bus galima bandyti identifikuoti to sklypo gyventojus. Tada, geriausiu atveju, bus galima susieti vaško lentelę su konkretaus asmens vardu“, – sako S. Gai.
Visas konservavimo procesas gali užtrukti iki metų, teigia S. Bretzel – o tada užrašų knygelė ir dėklas bus eksponuojami muziejuje Paderborne, rašo „Live Science“.