„Mes turėsime didelį susitikimą, kuriame aptarsime nusikaltimų prevenciją ir gerus pavyzdžius bei praktikas, kur ekspertai pristatys galimus būdus, kuris galima taikyti pas mus Lietuvoje. Taip pat (aptarsime – ELTA), kokių iniciatyvų, kaip Lietuva, galime imtis pirmininkaujant ES kitais metais. Planuojame inicijuoti 2027 m. Europos nusikaltimų prevencijos tinklo posėdžius ir kaip vieną esminių klausimų įtraukti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje“, – antradienį žurnalistams sakė V. Kondratovičius.
„Tai itin svarbu žiūrint į vis besikeičiančią situaciją, kai vaikai yra įtraukiami į tinklus. Matome, kaip tais tinklais plinta vaikų pornografija, kaip tokie tinklai yra išnaudojami verbavimui – skleidžiant realybės neatitinkančią informaciją arba tiesiogiai kontaktuojant su vaikais ir jaunimu, taip juos įtraukiant į nusikalstamas veiklas“, – aiškino vidaus reikalų ministras.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius tuo metu teigė, jog vaikų saugumas internete – komplikuotas, tačiau būtinas spręsti klausimas. Todėl, anot jo, valstybės vadovas vertina VRM ir kitų institucijų iniciatyvą imtis ieškoti sprendimų.
Susiję straipsniai
„Prezidentui šeimų politikos klausimai yra labai svarbi „Gerovės valstybės“ programos dalis, o vaikų saugumas internete, be abejo, yra neatskiriama šių dienų realija. Yra labai sudėtingų klausimų – kaip sustiprinti amžiaus patikrą socialiniuose tinkluose, kaip užtikrinti tėvų kontrolę turiniui, kaip galėtume įvesti tam tikrą įspėjamąją informaciją ar ženklus apie žalą psichinei sveikatai elektroniniuose produktuose, kaip alkoholio ar tabako prevencijoje“, – sakė V. Augustinavičius.
„Klausimai sudėtingi, tad prezidentas džiaugiasi, kad vidaus reikalų ministras imasi iniciatyvos ir perima estafetę jau gryninant ir gilinant galimus, potencialius sprendimus, ieškant jų detaliau su ekspertais. Laukia tikrai sudėtingos diskusijos, nes klausimai nėra paprasti. (...) Europos lygiu taip pat yra ieskoma sinchronizuotų sprendimų“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Prezidentūra ragina išspręsti mobiliųjų telefonų mokyklose klausimą
Nepaisant to, Prezidentūros atstovas pastebėjo, kad Lietuvoje dar yra užsitęsusių ir neišspręstų klausimų, susijusių su mažamečių santykiu su technologijomis. Kaip teigė V. Augustinavičius, Seimui reikia greičiau įstatymu įtvirtinti mobiliųjų telefonų reguliavimą mokyklose bei darželiuose.
„Jei norime riboti socialinius tinklus, tai, pirmiausia, turime nepadarytų namų darbų Lietuvoje kur kas ūkiškesniuose klausimuose – tokiuose, kaip išmaniųjų telefonų sureguliavimas ugdymo įstaigose. Vis dar esame įstrigę rekomendacijų lygmenyje“, – aiškino patarėjas.
Pasak jo, Prezidentūroje vykusioje diskusijoje dalyvavo ir Seimo frakcijų – po vieną pozicijos ir opozicijos – atstovai, tarp kurių buvo matomas sutarimas pastaruoju klausimu.
„Akivaizdu, kad iš tos diskusijos, kuri įvyko – nėra ginčo tarp tų dviejų partijų lyderių ir Seime galėtų atsirasti konsensusas, kad galėtume reguliuoti išmaniuosius telefonus įstatymu nustatytą tvarką, o nepalikti kiekvienai mokyklai pačiai spręsti. Tada atsiranda skirtingos galimybės ir sprendimai. Šioje vietoje manome, kad artėjame sutarimo ir visos ekspertinės diskusijos Vyriausybės lygmenyje padės išgryninti sprendimus“, – tikino V. Augustinavičius.
Institucijos sutinka, jog vaikų saugumas skaitmeninėje erdvėje – prioritetas
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė tuo metu tikino, jog valstybės institucijos laikosi vienos nuomonės ir pabrėžė, kad mažamečių saugumas skaitmeninėje erdvėje – esminis klausimas.
„Visi sutariame, kad tai yra horizontalus politikos lygmuo, kada visos institucijos turi dirbti viena kryptimi, susitarti dėl to, kas turėtų būti padaryta vienoje ar kitoje situacijoje“, – kalbėjo J. Zailskienė.
„Mūsų ministerijoje dabar yra pateikti pakeitimai Jaunimo politikos įstatyme ir norime, kad jaunimas būtų laikomas jau nuo 11 metų, kada yra ankstyvosios paauglystės paskutinė stadija, tam, kad būtų galima įtraukti jaunus žmones į jaunimo politikos veiklas, kurias koordinuoja Jaunimo reikalų agentūra“, – aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė.
Jos nuomone, vienas svarbiausių dalykų užtikrinant vaikų saugumą internete yra užimtumas. Ministrė patikino, kad vaikai darbo dienomis, kai eina į mokyklą, internete praleidžia daugiau nei dvigubai mažiau laiko nei savaitgaliais, o šį rodiklį sumažinus, rizika nesaugiam elgesiui internete – taip pat sumažėtų.
Pirmoji ponia Gitana Nausėdienė savo ruožtu teigė, jog vaikai skaitmeninėje erdvėje gali susidurti su daugybe pavojų, todėl pareikalavo išskirtinio tėvelių dėmesio šiai temai.
„Skaitmeninis pasaulis vaikams – daugiau nei pramoga. Tai vieta, kur jie mokosi, bendrauja ir svajoja. Deja, šioje erdvėje mūsų vaikų taip pat tyko daugybė pavojų, todėl mano žinia konkreti – vaikų saugumas internete dirbtinio intelekto amžiuje turi būti ypatingu prioritetu“, – kalbėjo G. Nausėdienė.
„Visus Lietuvos tėvelius kviečiu atkreipti dėmesį, kad laikas, kurį vaikai praleidžia internete, išstumia tokias vertingas veiklas kaip skaitymas, fiziniai pratimai, gyvas bendravimas su draugais ir ugdo priklausomybes, kurių mes labai norėtume išvengti“, – tikino pirmoji ponia.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen balandį buvo paskelbusi, kad ES iš esmės parengta ir netrukus bus pradėta naudoti amžiaus patikrinimo programa, skirta visoje Bendrijoje geriau apsaugoti internete laiką leidžiančius nepilnamečius.
Vygantas Tuzas (ELTA)