„Boikij“ yra „Stereguščij“ klasės korvetė, Rusijos Baltijos laivyno daugiafunkcinis karo laivas, pagamintas pagal projektą 20380. Laivo vandentalpa yra apie 2200 tonų, jo ilgis – 105 metrai, o jo kovinė sistema pagrįsta priešlaivinėmis kruizinėmis raketomis „Kh-35U“ – tai yra ikigarsinis radaru valdomas ginklas, kurį Rusija naudojo per visą karą prieš Ukrainos jūrinius taikinius ir pakrančių infrastruktūrą. „Kh-35U“ raketų nuotolis yra maždaug 260 kilometrų, jos skrenda žemai virš jūros paviršiaus, kad būtų sunkiau jas perimti. „Stereguščij“ klasės korvetė, galinti jas paleisti, kelia realią puolamąją grėsmę Ukrainos karinėms operacijoms Baltijos jūros prieigose ir komercinei laivybai regione.
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos – specializuotas dronų karo padalinys, įsteigtas 2024 m. siekiant centralizuoti sparčiai besiplečiančius Ukrainos bepiločių sistemų pajėgumus – prisiėmė atsakomybę už šį smūgį ir patvirtino, kad taikinys buvo laivas „Boikij“. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), kuri per visą karo laikotarpį surengė daugybę giluminės atakos operacijų prieš Rusijos karinio jūrų laivyno ir energetikos objektus, taip pat prisiėmė atsakomybę už šią operaciją. Visas „Boikij“ patirtos žalos mastas oficialiai nepatvirtintas, o Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad vertinimai dar vykdomi.
Kronštato karinė jūrų bazė, esanti Kotlino saloje Suomijos įlankoje, maždaug 30 kilometrų į vakarus nuo Sankt Peterburgo, yra istorinė Rusijos Baltijos laivyno būstinė ir viena iš simboliškai bei strategiškai svarbiausių karinių jūrų įrenginių Rusijoje. Bazė aptarnauja Baltijos laivyno paviršinius karo laivus, povandeninius laivus ir pagalbinius laivus, o jos artumas Sankt Peterburgui suteikia jai dvejopą vaidmenį – laivyno logistikos centro ir pirmojo miesto prieigų prie jūros gynybos linijos.
Susiję straipsniai
Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos nurodė, kad korvetė „Boikij“ lydėjo laivus, priklausančius Rusijos „šešėliniam laivynui“, kurį Maskva naudoja naftos eksportui, nepaisydama Vakarų sankcijų. Rusija vis dažniau naudoja Baltijos laivyno pajėgas, kad teiktų eskortą ir žvalgybinę paramą šešėlinio laivyno tanklaiviams, plaukiojantiems per Baltijos jūrą, siekiant pristatyti sankcionuotą Rusijos naftą pirkėjams, norintiems apeiti Vakarų apribojimus. Korvetė, ginkluota priešlaivinėmis kruizinėmis raketomis, tarnauja kaip atgrasymo priemonė nuo bandymų sulaikyti šiuos tanklaivius, todėl pagal Ukrainos ilgalaikės kampanijos prieš Rusijos karo ekonomiką logiką ji tampa teisėtu kariniu taikiniu, rašo „Defence Blog“.
Baltijos laivyno vaidmuo dabartiniame kare smarkiai išaugo, nes Rusija, siekdama kompensuoti Juodosios jūros laivyno nuostolius, perskirstė savo pajėgas ir demonstruoja savo buvimą šiauriniuose vandenyse. Baltijos laivyno laivai dalyvavo eskortuojant Rusijos „šešėlinius“ naftos tanklaivius, vykdė NATO valstybių narių pakrančių stebėjimą ir suteikė karinio jūrų laivyno dimensiją platesnei Rusijos spaudimo Šiaurės Europos valstybėms strategijai. Smūgis į „Boikij“ jo bazėje yra tiesioginis signalas Baltijos laivyno vadams, kad jų laivai Kronštate nėra saugūs – nepaisant to, kaip toli jie yra nuo Ukrainos fronto linijos.