Kapavietė, kuri buvo visiškai užverta ir be jokių apiplėšimo požymių, yra šalia kitos nepaliestos kapavietės, atrastos 2025 m. birželį, rašo „La Brújula Verde“.
Šis atradimas pabrėžia San-Giuliano nekropolio, esančio maždaug 70 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Romos, archeologinį unikalumą ir patvirtina, kad teritorijos apsaugos priemonės sėkmingai sustabdė dešimtmečius trukusius sistemingus kapų plėšikų veiksmus Pietų Etrurijoje.
Pirmoji nesugadinta kapavietė buvo atrasta 2025 m. birželio 27 d. vykdant sistemingą kasinėjimų kampaniją, kurią Beiloro universitetas vykdo nuo 2023 m. Šiose kapavietėse, datuojamose VII a. pr. m. e. pabaiga, buvo rasti keturi kūnai, paguldyti ant raižytų akmeninių gultų, taip pat daugiau nei šimtas įkapių, įskaitant keramiką, geležinius ginklus, bronzinius papuošalus ir sidabrinius plaukų segtukus.
Susiję straipsniai
Kasinėjimai leido patvirtinti, kad įėjimą į kapą dengusi plokštė išliko pradinėje padėtyje, be įtrūkimų ar vėlesnio įsikišimo požymių.
Šioje laidojimo kameroje tyrinėtojams pavyko identifikuoti mažiausiai du žmones, iš kurių vienas buvo vyras – sprendžiant iš šalia kūno rasto ieties antgalio ir iš dalies išlikusių skeleto liekanų.
Įkapės, nors ir skurdesnės nei 2025 m. atidarytame kape, apima puodus, keletą bucchero dubenų ir kol kas nenustatytą skaičių keraminių indų, padengtų į juos įsiskverbusia žeme, kurią reikės kruopščiai pašalinti laboratorijoje, kad nebūtų pažeisti dekoruotos paviršiai.
Profesorius D. Zori teigia, kad dviejų nesugadintų kapų atradimas viename nekropolio sektoriuje per vienerius metus yra svariu įrodymu, kad stebėjimo strategija ir institucinis bendradarbiavimas pasiteisino.
Išskirtinė abiejų kapaviečių išlikimo būklė – ypač originalus antrosios kameros užsandarinimas su didele plokšte, išlikusia savo vietoje – leis specialistams atkurti ne tik to laikotarpio laidojimo ritualus, bet ir palaidotųjų asmenų socialinio statuso aspektus.
Sistemingi kasinėjimai Kajolo rajone tęsis iki 2026 m. vasaros pabaigos, nes dviejų nesugadintų kapinynų atsiradimas tokiame nedideliame spindulyje rodo, kad netoliese gali būti ir kitų neišplėštų kapaviečių. Iš dalies išlikusios skeleto liekanos antrojoje kapavietėje, kartu su ieties antgaliu ir bucchero indais, sudaro radinių rinkinį, kurį archeologai tikisi palyginti su duomenimis, gautais laidojimo kameroje 2025 m.
Prieš kurį laiką DNR įrodymai pagaliau užbaigė ir ginčus dėl etruskų – senovės civilizacijos, klestėjusios Italijoje – kilmės. Italijos ir Vokietijos genetikų tyrimas parodė, kad šios priešromėninės kultūros atstovai buvo Apeninų vietiniai gyventojai, o ne migrantai iš Artimųjų Rytų, kaip anksčiau manė kai kurie tyrinėtojai.
Remiantis beveik 2000 metų genominių duomenų, surinktų 12 vietovių visoje Italijoje, šie paslaptingi žmonės kilę iš gyvulių augintojų, kurie į šį regioną persikėlė iš stepių vėlyvojo neolito ir bronzos amžiaus laikotarpiu, rašo „NV Techno“.