Tinklaraštininkai nepateikė jokių detalių apie tai, kur ir kada įvyko incidentas, nenurodė priežasties ir nepateikė informacijos apie dalinį – toks nekonkretumas yra būdingas ankstyviesiems pranešimams apie nuostolius, platinamiems Rusijos kariniuose „Telegram“ kanaluose, kol dar neatsiranda vaizdo įrašų su sraigtasparnio nuolaužomis ar geolokalizuotų įrodymų. Iki šio straipsnio paskelbimo Rusijos pareigūnai nepateikė jokio pareiškimo, patvirtinančio ar paneigiančio šį nuostolį.
Tų pačių su kariuomene susijusių tinklaraštininkų teigimu, pranešama, kad per incidentą žuvo žmogus – ši detalė atitiktų ankstesnių „Ka-52“ praradimų eigą per visą karo laikotarpį, nes sraigtasparnio rotorių konstrukcija ir sunkus ginklų krovinys palieka mažai galimybių išgyventi, kai orlaivis patiria tiesioginį smūgį, o ne tik tokius pažeidimus, su kuriais jis dar galėtų sugrįžti į bazę.
Kiti šaltiniai, cituojami Rusijos žiniasklaidoje, teigia, kad sraigtasparnis sudužo remdamas operaciją, skirtą sulaikyti Ukrainos atakos dronus – jei ši informacija pasitvirtintų, tai reikštų žymų poslinkį, nes „Ka-52“ iš pradžių buvo dislokuojami ir naudojami prieštankinėms ir artimosios oro paramos misijoms, o ne oro gynybai nuo mažų bepiločių.
Susiję straipsniai
„Ka-52“ yra dvivietis atakos sraigtasparnis, pagamintas Rusijos gamintojo „Kamov“ ir naudojamas Rusijos oro bei kosmoso pajėgose kaip viena iš pagrindinių karinių prieštankinių ir artimosios oro paramos platformų. Jame įrengta greta vienas kito dirbančių pilotų kabina – o ne tandemine tvarka išdėstytos sėdynės, kaip daugumoje Vakarų šalių atakos sraigtasparnių – toks konstrukcijos sprendimas skirtas pagerinti piloto ir ginklų operatoriaus koordinavimą.
Be to, tai vienas iš nedaugelio sraigtasparnių pasaulyje, turinčių katapultines sėdynes – šis įrenginys suteikia įgulai galimybę išsigelbėti, ko daugumos kitų šalių kariuomenių sraigtasparnių įguloms paprasčiausiai neturi. Nepaisant šios saugos funkcijos, Ukrainos ir atvirų šaltinių pranešimuose ne kartą užfiksuoti atvejai, kai „Ka-52“ įgulos nariai neišgyveno po sraigtasparnio numušimo.
Nuo tada, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Rusijos įsiveržimas, „Ka-52“ sraigtasparniai patyrė nuostolius tokiu tempu, kuris išsiskiria net ir atsižvelgiant į bendrą Rusijos sraigtasparnių parko nuostolių mastą.
„Oryx“ tyrėjai, remdamiesi viešai prieinamais šaltiniais ir nuolat kaupdami vizualiai patvirtintus duomenis apie Rusijos karinės technikos nuostolius, remdamiesi nuotraukų ir vaizdo įrašų įrodymais, užfiksavo mažiausiai 68 sunaikintus, apgadintus arba perimtus „Ka-52“ sraigtasparnius.
Palyginimui, „Oryx“ duomenys rodo, kad kitas pagrindinis Rusijos atakos sraigtasparnis, „Mi-28“, per tą patį laikotarpį prarado mažiau nei trečdalį tiek orlaivių – šis skirtumas atspindi, kaip smarkiai Rusijos vadai pasikliaudavo „Ka-52“ vykdydami misijas, kurių metu sraigtasparniai nuolat susidurdavo su Ukrainos nešiojamosiomis priešlėktuvinėmis gynybos sistemomis, FPV ir pastaruoju metu šviesolaidiniais dronais, kurie yra beveik atsparūs elektroniniam trukdymui, kurį Rusijos orlaiviai naudojasi savo apsaugai.
Rusijos politinis analitikas ir teisės bei diplomatijos mokyklos mokslininkas Pavelas Luzinas 2023 m. žurnalui „Newsweek“ sakė, kad, nepaisant didėjančių nuostolių, Maskva neturi beveik jokių alternatyvų, kaip tik toliau naudoti šiuos sraigtasparnius. „Ka-52“ yra pažangiausias ir patikimiausias Rusijos kovinis sraigtasparnis“, – sakė jis.
Šis vertinimas padeda paaiškinti, kodėl Rusijos pajėgos ir toliau vykdo skrydžius su „Ka-52“ – netgi kai nuostolių rodikliai kasmet didėjo, nes alternatyvos, įskaitant senstančius „Mi-24“ ir mažiau pajėgius „Mi-28“, vadams siūlo mažiau galimybių vykdyti tokio pobūdžio tikslius smūgius prieš šarvuotą techniką, kokiems atlikti „Ka-52“ ir buvo suprojektuotas.
Jei nepatvirtintas teiginys apie tai, kad šis sraigtasparnis dalyvavo dronų perėmimo misijoje, po išsamesnio tyrimo pasitvirtins, tai reikštų, kad Rusijos vadai pradėjo savo vertingiausią puolamąjį sraigtasparnį naudoti užduotims, kurioms jis nebuvo sukurtas – tai rodo, kaip smarkiai augantis Ukrainos tolimųjų nuotolių smogiamųjų dronų parkas apsunkino esamą Rusijos oro gynybos tinklą, o ne yra sąmoningo doktrinos pokyčio įrodymas, rašo „Defence Blog“.