Maskvos valstybinė įmonė „Jungtinė Aviagamybos koporacija“ (UAC) ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos karinėms oro pajėgoms perdavė partiją naujų, patobulintų naikintuvų „Su-57“.
Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad gavo naujus „Su-57“ naikintuvus, ir paminėjo „naują techninį projektą“, pagal kurį buvo sukurti šie orlaiviai. Tačiau ministerija nenurodė, kiek naikintuvų buvo perduota Rusijos kariuomenei – ir nepaaiškino, kokie konkretūs patobulinimai buvo atlikti orlaiviuose.
Rusija giria vienvietį „Su-57“ kaip savo sudėtingiausią ir sunkiausiai aptinkamą naikintuvą, tvirtindama, kad tai penktosios kartos orlaivis, prilygstantis JAV „F-35“ ir „F-22“ modeliams – nors daugelis Vakarų aviacijos ekspertų abejoja, ar jis yra pakankamai nepastebimas, kad būtų priskirtas šiai kategorijai.
Susiję straipsniai
Technologiniai patobulinimai ir šeštosios kartos ambicijos
Rusijos gynybos bendrovė „Rostek“ – kuriam priklauso UAC – anksčiau teigė, kad modernizuos esamus „Su-57“, įrengdamas „antrąją kabiną“, skirtą valdyti kartu su naikintuvu veikiančius dronus.
Valstybinis konglomeratas teigė, kad „Su-57“ bus įdiegtos „šeštosios kartos technologijos“ – turėdamas omenyje pažangius projektus, kurie šiuo metu visame pasaulyje kuriami siekiant sukurti naują pačių pažangiausių naikintuvų seriją.
Šeštosios kartos reaktyviniai lėktuvai greičiausiai bus brangiausia kada nors pagaminta orlaivių serija ir daug labiau remsis bepilotėmis technologijomis. Šiuos sunkiai aptinkamus reaktyvinius lėktuvus lydės žymiai pigesni dronai, galintys atlikti pavojingiausias užduotis – taip apsaugant žmones pilotus ir brangius pilotuojamus lėktuvus nuo pavojų.
Tačiau pokyčiai, kuriuos apibūdino Rusijos pramonės atstovai, vargu ar padės Maskvai tapti rimta konkurente tarp sudėtingų naikintuvų programų, kurias vykdo JAV ir kitos šalys (pavyzdžiui, Kinija), neseniai žurnalui „Newsweek“ teigė Vakarų ekspertai, tarp jų – Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) vyresnysis mokslo darbuotojas Justinas Bronkas.
Našumas ir ribotas vaidmuo Ukrainoje Maskva naudojo savo „Su-57“ tolimiesiems smūgiams kare prieš Ukrainą, tačiau analitikai greitai įvertino jo našumą kaip menką, o Rusijos norą rizikuoti savo keliais brangiais naikintuvais – kaip labai mažą.
Vienas nenurodytas „Su-57“ pilotas, kurį citavo Rusijos valdžia ir UAC, teigė, kad „Su-57“ „jau puikiai pasirodė per specialiąją karinę operaciją“, vartodamas Kremliaus mėgstamą terminą, apibūdinantį 2022 m. vasarį prasidėjusį plataus masto Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.
Gamybos vėlavimai, skaičiai ir neseniai įvykę incidentai
Maskva vėluoja išleisti daugiau „Su-57“ naikintuvų, o gamybą stabdo Rusijos tęsiamų karo veiksmų Ukrainoje poreikiai.
Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) ekspertų duomenimis, 2026 m. pradžioje Rusija turėjo mažiausiai 21 „Su-57“. Kyjivas teigė, kad 2024 m. birželį buvo apgadintas mažiausiai vienas „Su-57“. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Magyaras šių metų gegužės pradžioje teigė, kad balandžio pabaigoje per ataką Ukrainos dronai apgadino du „Su-57“ Rusijos Čeliabinsko srityje.
Rusijos „Telegram“ kanalas „Fighterbomber“, glaudžiai susijęs su šalies karinėmis oro pajėgomis, šių metų gegužę pasidalijo nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, matomas „Su-57D“. „Rostek“ pranešė, kad šio naikintuvo prototipas šiuo metu yra skrydžių bandymų etape – nuo tada, kai gegužę pirmą kartą pakilo dvivietė versija.
Liepą Rusijos žiniasklaida pranešė, kad netoli Maskvos per įprastą mokomąjį skrydį sudužo „Su-57“. Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad mokomasis lėktuvas sudužo kilimo metu sostinės apylinkėse, tačiau nenurodė orlaivio modelio ir teigė, kad pilotas sėkmingai katapultavosi.
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, Rusija naudojo „Su-57“ naikintuvus raketų „oras-oras“ į Ukrainos dronus, nukreiptus prieš Rusijos infrastruktūrą, leidimui. Tai reikštų, kad Maskva naudoja savo moderniausią naikintuvą, kad numuštų bepiločius, kurių kaina kartais siekia vos keliasdešimt tūkstančių dolerių, rašo „Newsweek“.