Pereiti į turinį

Vienas neatsargus paspaudimas – ir kompiuterį valdys įsilaužėliai

Įsilaužėliams nebūtina iš karto įveikti visų organizacijos apsaugos sistemų. Jiems užtenka rasti vieną silpną vietą, o įdiegtos priemonės nepadės, jeigu jų siunčiamų perspėjimų niekas nestebės ir neanalizuos.
Kibernetinis saugumas
Daugiau nuotraukų (4)
Portalo Lrytas organizuojamos konferencijos „Saugumo kodas“ pranešime „Kibernetinės grėsmės: ar pasiruošę jas atremti?“ „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas apžvelgė dažniausiai naudojamus atakų būdus – nuo apgaulingų QR kodų ir slaptažodžius vagiančių programų iki duomenis šifruojančių virusų. Jis taip pat paaiškino, kaip dirbtinis intelektas padeda rengti įtikinamesnes apgaules, bet kartu gali būti pasitelkiamas joms aptikti.
Grėsmės pasiekia ne tik įmones
Kibernetinės atakos nėra nukreiptos tik į dideles bendroves ar valstybės institucijas. Su jomis gali susidurti ir namuose prie kompiuterio dirbantis žmogus, nuotolinėse paskaitose dalyvaujantis studentas ar kasdienėmis paslaugomis telefone besinaudojantis vartotojas.

Kibernetinės grėsmės: ar esame pasiruošę jas atremti?

„Grėsmės gali ateiti pas kiekvieną“, – sakė R. Liubertas.
„NOD Baltic“ Lietuvoje platina ESET programinę įrangą ir gauna telemetrijos duomenų apie grėsmes, su kuriomis susiduria apsaugoti kompiuteriai, mobilieji įrenginiai bei serveriai. Šie techniniai duomenys, pasak kibernetinio saugumo inžinieriaus, leidžia matyti, kokius metodus įsilaužėliai naudoja ir kaip keičiasi jų taktika.
Viena dažniausių problemų išlieka pasenusi programinė įranga. Namuose ir darbovietėse vis dar naudojamos senos operacinių sistemų bei programų versijos, kurių pažeidžiamumai jau žinomi ir išnaudojami.
Įsilaužėliui ne visada reikia sukurti naują atakos metodą. Kartais pakanka elektroniniu laišku paskatinti žmogų paspausti nuorodą ar atidaryti failą, o likusį darbą atlieka neatnaujintoje programoje esanti saugumo spraga.
Naršyklėje išsaugoti slaptažodžiai tampa taikiniu
Tarp dažnai aptinkamų grėsmių R. Liubertas išskyrė informaciją vagiančias kenkėjiškas programas, dar vadinamas „infostealeriais“. Patekusios į kompiuterį jos renka nusikaltėliams vertingus duomenis.
Vienas svarbiausių taikinių – interneto naršyklėje išsaugoti prisijungimo vardai ir slaptažodžiai. Juos ten laikyti patogu, nes atidarius svetainę duomenys užpildomi automatiškai. Tačiau įrenginį užkrėtusi programa gali mėginti šią informaciją išgauti ir perduoti įsilaužėliams.
Nusikaltėliams gali būti įdomu ir tai, kur žmogus lankosi internete bei kuo domisi. Surinkus tokius duomenis galima sudaryti aukos portretą ir parengti jai asmeniškai pritaikytą apgaulę.
Pavyzdžiui, prieš įmonės kalėdinį renginį darbuotojas gali gauti laišką, kuriame siūloma pasirinkti vakaro temą ar norimą dovaną. Jeigu žinutė pritaikyta konkrečiai bendrovei ir išsiųsta tinkamu metu, gavėjas gali nepastebėti, kad nuoroda veda ne į tikrą įmonės sistemą.
 „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.<br> G.Bitvinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
 „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.
 G.Bitvinsko nuotr.
Tokios apgaulingos žinutės ir svetainės, kuriomis siekiama išvilioti prisijungimo ar kitus jautrius duomenis, vadinamos fišingu. Surinkta informacija padeda nusikaltėliams šias atakas padaryti įtikinamesnes.
Ataką perkelia į darbuotojo telefoną
Įmonių kompiuteriai dažnai prižiūrimi ir apsaugomi geriau negu darbuotojų telefonai. Įsilaužėliai tai žino, todėl gali mėginti ataką iš kompiuterio perkelti į mobilųjį įrenginį.
Elektroniniame laiške pateikiamas QR kodas, kurį darbuotojas raginamas nuskenuoti telefonu. Jeigu mobiliajame įrenginyje nėra apsaugos, galutinis sprendimas priklauso nuo vartotojo: ar jis patikrins, kokią svetainę atidarė, ir ar joje įves savo duomenis.
QR kodai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Jais atidaromi restoranų meniu, pasiekiamos įvairios paslaugos ar mokama už automobilio stovėjimą. Dėl šio įprastumo žmonės juos neretai skenuoja nesusimąstydami.
R. Liubertas perspėjo, kad nusikaltėliai gali savo QR kodą užklijuoti ant tikrojo. Žmogus gali manyti, kad moka už stovėjimą, nors iš tiesų pinigus ir mokėjimo informaciją perduoda apgaulingos svetainės valdytojams.
Panašios kampanijos gali būti rengiamos prisidengiant Valstybine mokesčių inspekcija. Žmogui pranešama apie neva galimą mokesčių permokos grąžinimą ir pasiūloma nuskenuoti QR kodą, prisijungti prie tariamos sistemos bei įvesti savo duomenis.
Todėl prieš atliekant bet kokį veiksmą reikia patikrinti, kur veda QR kodas, ar svetainės adrese nėra pakeistų raidžių ir ar atvertas puslapis iš tiesų priklauso nurodytai organizacijai.
Komandą įsilaužėliui paleidžia pats žmogus
Kitas plintantis atakos metodas vadinamas „ClickFix“. Jo metu vartotojui parodomas pranešimas, kad norint patekti į interneto svetainę reikia patvirtinti, jog jis nėra robotas, arba ištaisyti tariamą kompiuterio gedimą.
 „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.<br> G.Bitvinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
 „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.
 G.Bitvinsko nuotr.
Žmogaus paprašoma paspausti nurodytą klavišų kombinaciją, įklijuoti komandą ir ją paleisti. Atlikdamas iš pirmo žvilgsnio paprastus veiksmus vartotojas pats aktyvuoja kenkėjišką scenarijų.
„Patys įsilaužėliai yra labai kūrybingi“, – sakė „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius.
Paleista komanda gali parsiųsti failų, įrašyti juos laikinajame kompiuterio kataloge ir užmegzti ryšį su išoriniu serveriu. Taip įsilaužėlis gali įgyti galimybę valdyti įrenginį, siųsti papildomas kenkėjiškas programas ir tęsti ataką.
Tokius nurodymus gali parodyti ir anksčiau buvusi teisėta, tačiau per pasenusį įskiepį pažeista interneto svetainė. Todėl vien pažįstamas jos pavadinimas dar negarantuoja, kad rodomos instrukcijos yra saugios.
„ClickFix“ ataka gali būti pateikiama ir kaip tariamas sistemos gedimas. Ekrane parodoma klaida ir pasiūloma ją greitai ištaisyti įklijuojant nurodytą komandą. Iš tiesų žmogus pats pradeda kompiuterio užkrėtimą.
Dirbtinis intelektas tobulina ir apgaules, ir gynybą
Anksčiau apgaulingus laiškus dažnai išduodavo prasta kalba, gramatinės klaidos ir nenatūralūs sakiniai. Dabar nusikaltėliai gali pasitelkti generatyvinį dirbtinį intelektą ir greitai parengti taisyklingą, sklandų bei konkrečiai auditorijai pritaikytą tekstą.
Dėl to gavėjui tampa sunkiau iš žinutės kalbos suprasti, kad ją parašė užsienietis arba automatinė sistema. Dirbtinis intelektas taip pat gali padėti apdoroti apie žmogų surinktą informaciją ir parengti jo pomėgius bei aplinkybes atitinkančią žinutę.
Vis dėlto R. Liubertas pabrėžė, kad atakas dažniausiai valdo žmonės – jie pasirenka taikinį, priima sprendimus ir siekia konkretaus rezultato.
 „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.<br> G.Bitvinsko nuotr. Daugiau nuotraukų (4)
 „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas.
 G.Bitvinsko nuotr.
Dirbtinis intelektas naudojamas ir gynybai. Saugumo specialistams jis gali padėti greičiau analizuoti perspėjimus ir nustatyti, ar užfiksuotas įvykis yra tikra grėsmė, ar klaidingas signalas.
Paklaustas, ar generatyvinis dirbtinis intelektas kibernetinio saugumo padėtį padarė sudėtingesnę, R. Liubertas jį pavadino papildomu atakos vektoriumi. Kartu tobulinami ir saugumo sprendimai, turintys tokias grėsmes pastebėti anksčiau.
Naujų pavojų atsiranda ir dėl dirbtinio intelekto agentų – savarankiškiau užduotis atliekančių sistemų – bei jiems suteikiamų įgūdžių. R. Liuberto pateiktais duomenimis, patikrinus apie 900 tūkst. sukurtų įgūdžių, maždaug 3 tūkst. jų buvo aptikti kaip kenkėjiški.
Todėl reikia tikrinti, ar agentui suteiktas įgūdis neužmezga nenumatytų ryšių su išorinėmis sistemomis ir neatlieka kitų veiksmų, negu jam buvo pavesta. Tai ypač svarbu, kai dirbtinio intelekto agentui suteikiamos didelės prieigos teisės.
Šifravimo virusai ieško skaudžiausios vietos
Duomenis šifruojančios ir išpirkos reikalaujančios programos gali padaryti didelę žalą tiek gyventojams, tiek įmonėms. Gyventojas gali netekti 15 ar 20 metų kauptų nuotraukų, dokumentų ir vaizdo įrašų. Įmonė gali prarasti prieigą prie veiklai būtinų serverių, duomenų bazių bei kitų sistemų.
Užšifravę failus nusikaltėliai pareikalauja išpirkos ir žada už ją suteikti duomenų iššifravimo raktą. Tačiau į įmonės tinklą patekę įsilaužėliai paprastai neskuba iš karto šifruoti pirmojo pasiekto darbuotojo kompiuterio.
Pirmiausia jie stengiasi nepastebimai judėti per vidinį tinklą, ieškodami serverių, duomenų bazių, tinklo saugyklų ir kitų svarbiausių sistemų. Kuo vertingesnius duomenis pavyksta pasiekti, tuo didesnį spaudimą galima daryti organizacijai.
Jautriausias sistemas R. Liubertas pavadino skaniausiu kąsniu, nes jas užšifravus spaudimas organizacijai būtų didžiausias. Todėl ataką reikia aptikti tuo metu, kai įsilaužėlis tik mėgina įsitvirtinti sistemoje, gauti papildomų prieigų arba pasiekti kitus įrenginius. Laukti, kol ekrane pasirodys išpirkos reikalavimas, jau per vėlu.
R. Liuberto pateiktais ESET telemetrijos duomenimis, apie 90 proc. Lietuvoje fiksuojamų duomenis šifruojančių programų atvejų yra susiję su „Windows“ operacinę sistemą naudojančiais įrenginiais.
Pirmasis taikinys gali būti pati apsauga
Net ir nauja antivirusinė programa nėra neįveikiama. Į tinklą patekę nusikaltėliai gali patikrinti, kokie saugumo sprendimai jame veikia ir kaip jie reaguoja į galimą grėsmę.
Jeigu apsaugos nepavyksta išjungti įprastu būdu, ieškoma senų programų ar pažeidžiamų įrenginių tvarkyklių. Pasinaudoję jų pažeidžiamumais įsilaužėliai gali gauti aukšto lygio teises ir mėginti sustabdyti antivirusinės programos procesus.
R. Liuberto teigimu, ESET yra aptikusi daugiau kaip šimtą įrankių, skirtų apsaugos sprendimams išjungti. Tai reiškia, kad organizacija negali pasikliauti tik viena antivirusine programa. Reikalinga sluoksniuota apsauga, kuri rinktų informaciją iš darbo vietų, serverių ir kitų sistemų.
Centralizuotai stebint prisijungimus, paleistus procesus ir tinklo ryšius galima užfiksuoti, kad sistemoje veikia pašalinis žmogus arba programa. Tačiau vien surinkti duomenis neužtenka – juos dar reikia analizuoti.
Perspėjimai apie ataką kaupėsi tris mėnesius
R. Liubertas prisiminė incidentą organizacijoje, kuri turėjo įsidiegusi saugumo sprendimus, tačiau neturėjo žmogaus, galinčio juos reguliariai prižiūrėti.
Prisijungus prie sistemų paaiškėjo, kad jos jau tris mėnesius fiksavo galimos atakos požymius ir bandymus išjungti apsaugą. Tačiau perspėjimų niekas tinkamai nevertino. Per tokį laiką įsilaužėliai gali stebėti elektroninius susirašinėjimus, rinkti informaciją, ieškoti jautriausių sistemų ir ruoštis dienai, kai bus mėginama paralyžiuoti visos organizacijos veiklą.
Saugumo įrankių siunčiamų perspėjimų srautas gali būti didelis, todėl reikalingas analitikas, gebantis atskirti kasdienį sistemų triukšmą nuo tikros atakos.
Jeigu organizacija neturi savo specialistų, šią funkciją gali atlikti išorinis saugumo operacijų centras. Jo darbuotojai nuolat stebi sistemų siunčiamus duomenis, ieško tarpusavyje susijusių požymių ir gali perspėti apie prasidedantį incidentą.
„Vien tik matyti ir aptikti, kas pas mus dedasi, nepakanka“, – pabrėžė „NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius. Aptikus grėsmę būtina ir reakcija, kuri padėtų ją užkardyti.
R. Liubertas akcentavo: neužtenka nusipirkti saugumo priemones ir jas palikti veikti be priežiūros. Technologijas turi papildyti kompetentingi žmonės, nuolatinė stebėsena ir gebėjimas laiku reaguoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.