Visų pirma, reikėtų patikslinti, kad užsidega ne patys telefonai, o jų baterijos (akumuliatoriai). Praktiškai visoje šiuolaikinėje technikoje naudojamos ličio jonų baterijos, taigi norint išsiaiškinti, kodėl jos užsidega, pirmiausia reikėtų sužinoti, kaip jos veikia.
Įprastai bateriją sudaro katodas (elektrodas, per kurį elektros srovė išteka iš elektros įrenginio), anodas (per jį elektros srovė įteka į įrenginį) ir juos skiriantis elektrolitas. Ličio jonų baterijose kaip elektrolitas naudojamas organinis skystis – jis atsakingas už jonų keliavimą tarp elektrodų.
Problemų baterijoms kyla esant žemai ir aukštai temperatūrai. Prie žemos temperatūros baterijos talpa smarkiai sumažėja (todėl žiemą naudojami lauke telefonai išsikrauna pastebimai greičiau), o temperatūrai smarkiai pakilus aplink anodą gali imti formuotis ličio plokštės ir įvykti trumpas jungimas. Kibirkštis uždega litį ir baterijos celės ima sproginėti.
Baterijos kaista tuomet, kai patiria didelę apkrovą – intensyviai naudojant telefoną arba įkraunant bateriją (ypač naudojant greitojo įkrovimo funkciją). Panašu, kad tokia buvo ir „Galaxy Note 7“ baterijų problema – jos perkaisdavo įkrovimo metu.
Taip galėjo nutikti dėl gamyklinio broko, klaidos projektuojant baterijas arba įkrovimą valdančios sistemos gedimo.
Beje, perkaitimo procesas gali „įsijungti“ ir fiziškai pažeistoje baterijoje.
Kaip atpažinti baterijas, kurioms gresia perkaitimas? Akivaizdžiausias ženklas – pakitusi jų forma. Jei baterija bent kiek išsipūtusi, nerizikuokite – grąžinkite ją perdirbti ir įsigykite naują. Atsargesni turėtumėte būti ir pastebėję, kad telefonas kaista gerokai labiau nei įprasta.
Parengta pagal „BBC News“ inf.
